Tai – ne ateities tekstas apie Ebolos pandemiją, o fantastinės knygos „Pasaulinis Zombių karas“ pradžia. Milžiniško populiarumo susilaukusį Maxo Brookso kūrinį daugelis norom nenorom lygina su pasaulyje plintančio Ebolos viruso kol kas tik pirmaisiais žingsniais.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kone kasdien perspėja, kad Ebolos virusu, kuris nusinešė jau 4 tūkst. gyvybių, gali užsikrėsti milijonai žmonių. Esą epidemija bus neišvengiama ir nekontroliuojama.
Visuomenė sunerimusi, jaučiami ir panikos ženklai, nebeaišku kuo tikėti, kaip apsisaugoti, jei užsikrečia net medikai. Betknygos „Pasaulinis zombių karas“ autorius M.Brooksas tikina, kad kelti panikos nėra ko - apokalipsės dėl Ebolos tikrai neverta laukti.
Knygos siužetas - toli nuo realybės
M.Brooksas – garsaus JAV komiko Melo Brookso sūnus 2006 metais parašė bestseleriu tapusią knygą „Pasaulinis zombių karas“ (WWZ).
2013 metais po ilgų derybų, nesėkmingų scenarijaus perrašymų kino ekranus pasiekė ir knygos ekranizacija su Holivudo garsenybe Bradu Pittu priešakyje. Stipriai pakeistas knygos siužetas sudomino milijonus žiūrovų visame pasaulyje, nors daugelio knygos gerbėjų nuomone dingo pagrindinė WWZ istorijos prasmė.
Jei filme pasakojama apie vieno herojaus kelionę aplink pasaulį gelbėjant šį bei savo šeimą nuo žmones zombiais paverčiančio viruso, tai knygos siužetas – kur kas įtaigesnis ir realistiškesnis.
„2006 metais išleidau knygą apie pasaulinį zombių marą, kuris priveda žmoniją prie išnykimo slenksčio. Ir nors zombiai tebuvo vaizduotės vaisius, bandžiau parodyti žmogišką politinį-karinį-ekonominį-kultūrinį atsaką realybėje.
Studijavau paramedikų, gamtinių katastrofų istoriją, domėjausi šiuolaikiniu karu, ėmiau interviu iš gydytojų, karių, žurnalistų ir tų, kurie „niekada negavo čekio iš CŽV“ norėdamas parodyti globalaus pasaulio sistemas, kurios saugo mūsų rasę nuo bedugnės.
Būtent todėl manęs vis klausinėja – ar dabartinis Ebolos protrūkis yra mano knygos atspindys? Kad ir kaip norėčiau girtis „ar aš nesakiau?“, šį kartą, galiu ramiai pasakyti, kad mano išgalvotas maro scenarijus yra toli nuo realybės“, - naujienų agentūroje paskelbtame komentare rašė M.Brooksas.
Pirmasis atsakas buvo panašus
Jo nuomone, galima rasti panašumų tarp Ebolos ir knygoje niekada neįvardyto viruso protrūkių. Iš pradžių yra pirmieji, bet pražiopsoti perspėjimai. Kaip pavyzdžiui JAV žvalgybos agentūros nesugebėjimas apdoroti duomenų apie pirmuosius Ebolos protrūkio atvejus Gvinėjoje, mat pranešimai buvo paskelbti prancūzų kalba.
Knygoje apie zombių viruso išplitimą iš pradžių JAV žvalgyba taip pat nereagavo į, regis, absurdiškus pranešimus apie prisikeliančius numirėlius – tokį perspėjimą pateikusiam žvalgybininkui viršininkas mandagiai padėkojo ir perkėlė į kitą, nereikšmingą skyrių.
O virusas plito, kaip ir gandai apie jį – daug nepatvirtintos informacijos, daug sumaišties, netikrų, placebinių vakcinų, iš kurių lobo verslininkai, kol galiausiai sustabdyti zombių epidemiją buvo per vėlu.
Panašiai kovo mėnesį plito ir Ebola – pranešimai apie paslaptingus susirgimus ir mirtis pasirodė socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose. Bet išsivysčiusios Vakarų šalys iš pradžių nekreipė dėmesio į dar vieną ligą, kuri kamuoja ir taip kenčiančią Afriką.
„Ne tik žiniasklaidos antraštėse dominavo „islamo valstybės“ bei Ukrainos temos, bet, būkime atviri, Pirmojo pasaulio valstybės tiesiog ignoravo afrikiečius“, - teigė M.Brooksas.
Ėmėsi tinkamų priemonių
Tačiau rugsėjį, kai panika dėl vis daugiau gyvybių šienaujančios ir po išsivysčiusias šalis paplitusios Ebolos pasiekė tą tašką, kad tapo pirmųjų puslapių tema, pasaulio reakcija buvo visiškai kitokia, nei „Pasauliniame zombių kare“ ir netgi skyrėsi no reakcijos į AIDS ir SARS virusus.
„Pirmiausiai žiniasklaida skyrė daug dėmesio Ebolos temai. Negali negirdėti, nematyti žinių apie šį virusą. Netgi JAV prezidentas tai pavadino svarbiausiu nacionalinio saugumo klausimu. Skirtingai, nei WWZ, kur aprašiau Didžiajai panikai kilti leidusį Didijį neigimą, realūs valdžios atstovai pabandė kontroliuoti galimą isteriją su sveiku sąžiningumu“, - teigė M.Brooksas.
Knygoje arogantiškai besielgę ir nuo kelių karų pavargę amerikiečiai iš pradžių vangiai reagavo į besiartinančią grėsmę. Iš pradžių neigė, kad tokia yra, o pasirodžius pirmiesiems infekuotiesiems, nerodė deramo dėmesio.
Vietoje to ėmėsi laikinų priemonių – siuntė ekspertų bei kariškių komandas į kitus pasaulio kraštus stabdyti viruso plitimą bei palaimino masinį vakcinos (o iš tiesų placebo) naudojimą, kas tik leido plisti užkratui. O kai valdžia bei karinės pajėgos pamėgino suvaldyti paniką, viskas baigėsi katastrofa prie Jonkerso – mūšyje su zombiais JAV kariuomenė gėdingai pralaimėjo ir tas sukėlė visišką paniką šalyje.
Realybėje jokie zombiai-pacientai po JAV miestus neslampinėja, o visus, turėjusius kontaktą su užkrėstais žmonėmis stengiamasi surasti, stebėti ir, jei reikia, izoliuoti.
Be to, JAV Ligų kontrolės centro vadovas Thomasas Freidenas aiškiai pažadėjo „ilgą sunkią kovą“ prieš Ebolą, bet užtikrino, kad mokslininkai žino kaip įveikti Ebolą ne tik JAV, bet ir epidemijos židinyje – Vakarų Afrikoje.
„Vien jau tai, kad JAV karinės pajėgos – apie 4 tūkst. karių su milžinišku logistiniu aparatu yra Afrikoje yra didelis skirtumas tarp to, ką rašiau. Mano knygoje zombių virusui sklisti leido abejingumas ir nenoras vargintis“, - rašė M.Brooksas.
Anot jo, kita priežastis, leidusi plisti zombių virusui buvo ta, kad šalys, ypač ta, kur kilo epidemija nebendradarbiavo.
„Mano knygoje ta šalis buvo Kinija ir tai paremta kinų reakcija į SARS epidemiją – jie tiesiog atsivėrė. Tuo tarpu vakarų Afrikos šalys elgėsi skaidriai ir noriai priėmė pagalbą iš užsienio“, - rašė M.Brooksas, priminęs, jog pirmoji Kinijos reakcija į zombių virusą buvo jėgos ir apgaulės panaudojimas.
Pavyzdžiui kinai naikino pirmuosius epidemijos židinius, o kai viskas tapo sunkiai valdoma, sukėlė politinę-karinę krizę Taivane. Visas pasaulis su siaubu stebėjo krizę Taivano sąsiauryje, kinų mobilizaciją, nė neįtardami, kad iš tikrųjų Pekinas bando suvaldyti zombių virusą.
Tuo tarpu Liberijos prezidentė savo šalies piliečiui Thomasui Duncanui, kuris nuslėpė apie kontaktą su Ebola užsikrėtusia paciente ir virusą atgabeno į JAV bei perdavė mažiausiai dviems žmonėms, pažadėjo nedovanoti. Tiesa, į kalėjimą vyras nesės – jis mirė nuo Ebolos sukeltų komplikacijų.
Tuo tarpu knygoje "Pasauliniame zombių kare" šalys elgėsi taip, kaip joms atrodė geriausia ir stengėsi atsižvelgti tik į savo nacionalinius interesus: rusai zombius šaudė pasienyje, juos atsisakius karius taip pat šaudė, Izraelis atsitvėrė milžiniška siena, paranojiškai bendravę Pakistanas ir Iranas apsikeitė branduoliniais smūgiais.
Realiame pasaulyje viskas vyko kitaip ir labiau koordinuotai. Netgi greičiau, nei bet kada anksčiau – anot M.Brookso, retai kada pasaulyje buvo greitesnė koordinuota reakcija, nei Ebolos epidemijos metu – reagavo ir JAV, ir Jungtinės tautos, ir PSO, ir visas cunamis nevyriausybinių bei labdaringų organizacijų.
„Pavyzdžiui 9-metis mano sūnaus draugas įkūrė tinklapį, kurio tikslas – surinkti pinigų guminėms pirštinėms. Jos bus siunčiamos į vakarų Afriką. Tikslas buvo pasiektas per savaitę. Už šios retos koordinacijos stovi šokiruojamai reta, bet aiški strategija: ginantis nuo viruso namuose pulti jo šaltinį Vakarų Afrikoje. Visi esame susiję – tai yra perspėjimas, į kurį reaguoja žmonija, skirtingai nei „Pasauliniame zombių kare“.
Tik įsivaizduokite, jei pasaulio bendrija taip pat reaguotų į kitus panašius protrūkius. Ebola per pastaruosius 10 mėnesių nusinešė 4,5 tūkst. žmonių gyvybę. Ir nors tai yra neginčijamos tragedijos, 600 tūkst. afrikiečių pernai mirė nuo maliarijos ir daugiau nei milijonas – nuo AIDS. Kaip amerikietis ir kaip tėvas galiu pasakyti, kad manęs Ebola nebaugina taip, kaip kiti virusai.
Taip, tai bus ilga ir sunki kova ir taip – bus daug skausmingų netekčių, kančių. Bet jei Pasaulinį zombių karą“ rašyčiau šiandien ir remčiausi mūsų planetos atsaku į Ebolą, greičiausiai būtų trumpesnė knyga ir su laimingesne pabaiga“, - rašė M.Brooksas.
