Į opozicinės Teisės ir teisingumo partijos (TTP) sukviestą "Demokratijos ir spaudos laisvės gynimo" protesto maršą susirinko 25 tūkstančiai žmonių. TTP šią demonstraciją surengė protestuodama prieš spėjamą savivaldybės rinkimų rezultatų klastojimą.
Protestuotojai skandavo šūkius, kaltinančius vyriausybę suklastoju rinkimų rezultatus, diskriminuojant katalikišką bei TTP palaikančią žiniasklaidą, o prezidentą bei premjerę vadino tautos išdavikais, ir ragino rengti protestus visoje valstybėje bei priversti atsistatydinti vyriausybę.
Tuo metu vyriausybė neigia bet kokius klastojimo faktus ir neslepia pasipiktinimo dėl datos, kuri buvo pasirinkta demonstracijai.
Kai kurie analitikai priminė, jog būtent prieš 33 metus, 1981m. gruodžio 13 d., buvo įvesta karinė padėtis, ir dabartinės valdžios sutapatinimas su kariniu komunistiniu režimu vyriausybei pasirodė įžeidus.
Demonstraciją sukritikavo tiek premjerė Ewa Kopacz, tiek prezidentas Bronislawas Komorowskis, po istorinės karinės padėties įvedimo patekęs į kalėjimą kaip aktyvus opozicionierius.
TTP falsifikavimu vadina rekordiškai ilgą, net visą savaitę užsitęsusį balsų skaičiavimą. Kitos Seimo partijos, net ir opozicinės, neigia balsų klastojimą, primindamos, kad balsų skaičiavimas užsitęsė dėl išvakarėse Centrinėje rinkimų komisijoje (CRK) įdiegtos kompiuterinės sistemos gedimo.
Sistema turėjo pagreitinti balsų skaičiavimą, tačiau iš tiesų tik visiškai sujaukė rinkiminių komisijų darbą, ir vėliau visus balsus teko kelis kartus perskaičiuoti rankomis.
Nesulaukdami rezultatų paskelbimo, TTP šalininkai keliolikoje miestų surengė demonstracijas, o Varšuvoje įsiveržė į Centrinės rinkimų komisijos būstinę, reikalaudami surengti pakartotinus rinkimus.
Policija suėmė ne tik įsiveržusius, bet ir kartu buvusius kelis TTP žiniasklaidos korespondentus, kurių areštavimą pasmerkė tarptautinė žurnalistų sąjunga bei Helsinkio žmogaus teisių organizacija. Žurnalistai po keletos dienų arešto buvo paleisti, o prokuratūra jų sulaikymą pripažino neteisėtu, tačiau tai vis vien tapo vienu iš pretekstų rengti šiandienos demonstraciją.
Nors TTP nedidele balsų persvara laimėjo savivaldos rinkimus, tačiau partijos vadovui J.Kaczynskiui žymiai svarbiau yra sėkmingai pasirodyti kitais metais vyksiančiuose parlamento rinkimuose. Manoma, kad rengdamas antivyriausybinę demonstraciją J.Kaczynskis siekia parodyti lenkams, kad būtent jo partija labiausiai gina demokratijos vertybes.
J.Kaczynskis, po kiekvienų jo partijos pralaimėtų rinkimų valdančiuosius kaltino sukčiavimais. Jo nepasitikėjimas valdančiąja Piliečių platformos partija ypatingai sustiprėjo po to, kai aviakatastrofoje Rusijoje, Smolensko oro uoste, žuvo jo brolis dvynys Lechas.
J.Kaczynskis nuo to laiko ėmė įtarinėti, kad tiek PPP lyderis Donaldas Tuskas bei nauju prezidentu tapęs B.Komorowskis yra Maskvos statytiniai, ir galimai prisidėjo prie aviakatastrofos sąmokslo ir lėto jos priežasčių tyrimo.
Tarptautiniai bei vietos ekspertai išjuokė teiginius apie lėktuvo sprogdinimą, tačiau buvusio premjero šalininkai tuo tiki. Jie tiki ir tuo, kad savivaldybių rinkimų rezultatams įtakos turėjo valdžios spaudimas.
Didmiesčių gyventojai tokius teiginius pašiepia, tačiau provincijos žmonės, labiau patiriantys nedarbo problemas, mėgsta populistines J.Kaczynskio kalbas, juolab, kad jį remia bažnyčios atstovai. TTP skelbiasi ginanti katalikiškas vertybes, tad į protestus eiti ragino kunigai bei katalikiška žiniasklaida.
