Kinija, Prancūzija ir Rusija yra tarp aštuonių valstybių, balsavusių už šį tekstą, bet rezoliucija nesurinko būtinų devynių „taip“, kad būtų priimta 15 narių Saugumo Taryboje.
Izraelis trečiadienį išreiškė pasitenkinimą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos sprendimu.
„Kiekvienas izraelietis, kuris nori taikos su mūsų kaimynais, gali būti tik patenkintas šio balsavimo rezultatais“, – visuomeniniam radijui sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Tzahi HaNegbi, kuris kalbėjo kelios valandos po to, kai 15 narių JT Saugumo Taryba atmetė minimą rezoliuciją.
Australija ir Jungtinės Valstijos balsavo „prieš“, o penkios kitos šalys, tarp jų – Didžioji Britanija, susilaikė.
Ši palestiniečių parengta ir arabų šalių remta rezoliucija būtų turėjusi atverti kelią Palestinos valstybei su Rytų Jeruzale kaip jos sostine.
Joje numatytas 12 mėnesių terminas Izraeliui pasiekti galutinį taikos susitarimą su palestiniečiais ir raginama iki 2017 metų pabaigos Izraeliui visiškai pasitraukti iš palestiniečių teritorijų.
Saugumo Tarybos narė Jordanija paprašė balsavimo nepaisydama JAV nepritarimo. Vašingtonas teigia, kad šioje rezoliucijoje nekalbama apie Izraelio susirūpinimą saugumu ir savavališkai nustatomi terminai.
„Ši rezoliucija sudaro sąlygas didesniam pasidalijimui, ne kompromisui, – Tarybai sakė JAV ambasadorė Samantha Power. – Šis tekstas kalba tik apie vienos šalies susirūpinimą“.
S.Power teisino JAV poziciją už tiesiogines derybas ir sakė, kad „taika ateis iš sunkių sprendimų ir kompromisų, kurie turi būti padaryti prie derybų stalo“.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry kelias dienas prieš balsavimą užsiėmė lobizmu ir paskambino 13-ai užsienio reikalų ministrų, kad paaiškintų Amerikos nepritarimą.
Tačiau Vašingtonui neprireikė pasinaudoti savo veto teise priemonei blokuoti – toks žingsnis būtų galėjęs pakenkti JAV reputacijai arabų pasaulyje.
JAV veto būtų galėjęs papiktinti svarbius sąjungininkus arabus, tarp jų – partnerius JAV vadovaujamoje koalicijoje, kuri vykdo smūgius iš oro prieš džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ Sirijoje ir Irake.
Argentina, Čadas, Čilė, Jordanija ir Liuksemburgas drauge su Kinija, Prancūzija ir Rusija parėmė rezoliuciją.
Lietuva, Nigerija, Ruanda ir Pietų Korėja drauge su Didžiąja Britanija susilaikė.
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai balsuojant dėl rezoliucijos apie Izraelio ir Palestinos konfliktą Lietuva susilaikė, nes, kaip teigia užsienio reikalų ministras Linas Linekvičius, abejojama, ar šis dokumentas paskatintų susitaikymo procesą.
„Vargu, ar dabartinėmis aplinkybėmis vienašališkai pateiktas, nesuderintas ir nesubalansuotas rezoliucijos tekstas galėtų paskatinti susitaikymo procesą ir priartinti dviejų valstybių sprendimą“, – Užsienio reikalų ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime teigia L.Linkevičius.
Pasak ministro, Lietuva nuolat tvirtai pasisako už dviejų valstybių sprendimą, pagal kurį Izraelio ir Palestinos valstybės taikiai ir saugiai sugyventų viena šalia kitos.
URM pranešime pažymima, kad vienintelis būdas išspręsti šį užsitęsusį konfliktą – atnaujinti tiesiogines derybas.
„Rezoliucijos projekte yra daug gerų elementų, galinčių tapti tvirtu pagrindu tolesnėms deryboms. Visgi tik tiesioginės derybos, kuriose dalyvauja abi pusės, gali išspręsti konfliktą“, – teigė Lietuvos nuolatinės misijos prie JT laikinoji reikalų patikėtinė Nida Jakubonė.
