Žinoma, „Syriza“ pergalę buvo galima nuspėti – A.Tsipro komanda bemaž pusmetį akivaizdžiai pirmavo nuomonių apklausose. Be to, padėjo ir itin aktyvi rinkimų kampanija.
Vis dėlto aštriausiu naujųjų Graikijos valdovų ginklu tapo visuomenės nepasitenkinimas griežta taupymo politika. Jau penkerius metus šalyje nedidėja algos ir pensijos, nemažėja nedarbo lygis, o tarptautiniai kreditoriai ragina Atėnus vykdyti vis naujas reformas.
A.Tsipras ketina reikalauti nurašyti dalį Graikijos skolų ir iš naujo derėtis dėl 240 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos paketo.
Esą dėl valstybės problemų kaltas kone vien tik ją žeminantis trejetas – Europos Komisija, Europos centrinis bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Ir visai nesvarbu, kad be milijardinių išmokų Graikija turbūt jau senokai būtų bankrutavusi.
O bankroto grėsmė nedingo – kreditoriai nusileisti neketina. Graikija ir Europa pradeda žaidimą „Kas pirmas nusileis?“.
Atėnai bėga nuo kančių
„Syriza“, kurią parėmė daugiau nei 36 proc. balsavusių rinkėjų, parlamente absoliučios daugumos neturės – jai priklausys 149 iš 300 vietų.
Aišku, tokie rezultatai, šiaip ar taip, puikūs, tad antrąją vietą užėmusi ligšiolinio premjero Antonio Samaro konservatyvi Naujosios demokratijos partija A.Tsiprą pasveikino dar nebaigus skaičiuoti balsų.
„Syriza“ šalininkai neslėpė džiaugsmo ir tiesiog šoko Atėnų bei kitų miestų gatvėse. Mirgėjo ir plakatai, kuriuose atsisveikinama su, kaip mano nemažai graikų, dėl šalies problemų kalta Vokietijos kanclere Angela Merkel.
„Visada balsavau už Naujosios demokratijos partiją, niekada nepasitikėjau kairuoliais. Bet jau užteks. Konservatoriai susimovė – mūsų gyvenimas apgailėtinas. Galbūt kita partija ką nors pakeis“, – aiškino 47 metų Achilleas Mandrakis.
40-mečiam A.Tsiprui teks vadovauti pirmajai euro zonos vyriausybei, įsipareigojusiai atšaukti kiekvieną centą skaičiuojančią biudžeto politiką, kurios buvo pareikalauta iš Graikijos 2010 metais prieš suteikiant finansinę pagalbą.
„Graikija palieka praeičiai katastrofinį taupymą, palieka baimę ir autoritarizmą, palieka penkerius pažeminimo ir kančių metus“, – sekmadienio vakarą griaudėjo A.Tsipras.
Ar gali ištesėti pažadus?
Kad gautų tarptautinių skolintojų išmokas, graikai turėjo vykdyti didelius ir skausmingus biudžeto išlaidų, atlyginimų ir pensijų karpymus, atleisti dalį viešojo sektoriaus darbuotojų, ne kartą padidinti mokesčius.
Reformų pažangą prižiūri inspektoriai iš TVF, Europos Komisijos ir ECB. Nauja finansinė injekcija Graikijai įšvirkščiama tik šiam trejetui įvertinus padėtį.
Tačiau A.Tsipras skelbia, kad reguliarūs auditai dabar jau yra „praeities dalykas“. Kitaip tariant, nors pinigai ne graikų, tik graikai spręs, kaip juos leisti.
Žinoma, ne viskas taip paprasta. Kaip yra sakęs neseniai miręs buvęs Niujorko gubernatorius Mario Cuomo, jei rinkimų kampanija – poezija, tai valdymas – sunki proza.
Kadangi Graikija, kuri yra pati korumpuočiausia ES valstybė, pinigų tiesiog neturi, jos kreditoriai tvirtina, jog Atėnai privalo vykdyti ankstesnius įsipareigojimus, kad toliau gautų pagalbą.
Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas jau išreiškė viltį, kad „naujoji Graikijos vyriausybė nedalys pažadų, kurių negali ištesėti ir kurių šalis negali sau leisti“.
„Vidines euro zonos taisykles reikia gerbti, – pabrėžė TVF vadovė Christine Lagarde. – Negalime sukurti specialių kategorijų vienoms ar kitoms šalims. Kalbama ne apie taupymą, o apie svarbias reformas, kurios iki šiol neįvykdytos.“
Be to, įtakingas Vokietijos Bundestago narys Norbertas Barthle jau patikino, kad bent Berlyne galimybė nurašyti dalį Graikijos skolų nesvarstoma: „Jie turi suprasti, kad graikams išmokomis padėjo Vokietijos mokesčių mokėtojai.“
„Syriza“ laimėjo rinkimus pažadėdama, kad mokesčių mokėtojai kitose euro zonos šalyse graikams skirs dar daugiau pinigų. Gana drąsu“, – „Twitter“ rėžė buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas.
Iš esmės situacija tokia: vakar premjeru jau patvirtintas A.Tsipras aiškina, kad nesilaikys finansinių išmokų teikimo sąlygų, o Graikijos kreditoriai sako, jog tokiu atveju naujų pagalbos paketų Atėnai nesulauks.
Portugalai ir airiai susitvarkė
Be abejo, dar laukia derybos. Bet jei prie susitarimo nebūtų priartėta, Graikijai bankrotas grėstų jau po poros mėnesių – savų pinigų šalis tiesiog neturi.
Logika – ECB, TVF ir Europos Komisijos pusėje. Juk jei įgyvendinti reformas ir iš esmės išbristi iš krizės sugebėjo Airija ir Portugalija, kurios įvykdė visas trejeto sąlygas, kodėl to paties nesugeba padaryti Graikija?
Kodėl graikams reikėtų daryti išimtį? Ir jei išimtis būtų padaryta, ar nepradėtų skolų nurašymo reikalauti ir kitos euro zonos narės, kurioms pagelbėjo tarptautiniai kreditoriai?
Ekspertai dar vylėsi, jog „Syriza“ retoriką sušvelnins faktas, kad partijai prireikė koalicijos partnerės.
Bet pernai susikūręs dešiniųjų judėjimas „Nepriklausomi graikai“ net populistiškesnis ir dar aršiau reikalauja spjauti į kreditorių peršamas reformas.
„Naujoji partija laikoma nacionalistine, o abi koalicijos partnerės neturi absoliučiai jokios valdymo patirties. Toks kokteilis pavojingas“, – pabrėžė konsultacijų bendrovės „Teneo Intelligence“ vadovas Wolfas Piccoli.
Tiesa, „Syriza" toliau tikina, kad nesieks Graikijos pasitraukimo iš euro zonos. Bet jei partijos pozicija nesikeis, kitos išeities gali nelikti – ir ne Graikijai, o euro zonai.
Užsienio politika palanki Rusijai
Sekmadienio vakarą, kai paaiškėjo, kad Graikijoje į valdžią ateina „Syriza“, Rusijos televizijos žinių laidos tiesiog spygavo iš džiaugsmo. Mat A.Tsipro retorika užsienio politikos klausimais itin palanki Kremliui.
„Syriza“ atstovai yra teigę, kad Graikijai reikėtų pasitraukti iš NATO ir išvyti JAV karius iš bazės Kretoje. Be to, A.Tsipras prieštarauja ES sankcijoms Rusijai, kuri pernai aneksavo Krymą ir pasiuntė karinę techniką bei karius į Rytų Ukrainą.
Dar 2013 metais partijos programoje negailima priekaištų NATO, peikiamas Izraelis, šlovinami palestiniečiai. ES vadinama „neoliberalia“, Amerika – „imperialistine“. Esą Graikijai geriau draugauti su Rusija ir Kinija.
Rusija yra pagrindinė Graikijos prekybos partnerė. Bet dėl ES sankcijų ir dėl nuvertėjusio rublio į Graikiją atvyksta vis mažiau rusų turistų.
Todėl dar pernai rugsėjį „Syriza“ atstovas užsienio politikos klausimais Costas Isychos smerkė sankcijas, priekaištavo „neonaciams ukrainiečiams“ ir džiaugėsi prorusiškų separatistų laimėjimais fronte.
Tiesa, bent jau kol kas atrodo, kad „Syriza“ savo revoliucines ambicijas atideda į šalį – partijai svarbiau išsiderėti geresnes finansinės pagalbos gavimo sąlygas, taip pat – pabandyti išsireikalauti skolų nurašymą.
„Kivirčas su NATO nėra mūsų interesas“, – sausio viduryje jau nuosaikiau aiškino A.Tsipras.
O C.Isychos sausio pradžioje jau nebuvo toks tiesmukas, kai buvo paklaustas apie galimybę, kad Graikija vetuos naujas sankcijas Rusijai, jei tokios būtų paskelbtos: „Kol kas dar anksti apie tai kalbėti.“
