Pirmadienį Rusijoje prasidėjo nacionalinė kampanija „Valio pergalei“, kuri tęsis iki Pergalės dienos, kurią rusai švenčia gegužės 9-ąją. Rusai tądien mini Didžiojo patriotinio karo, kitiems žinomo kaip Antrasis pasaulinis karas, pabaigą – šįmet jau 70-ąjį kartą.
Kompanijos rengėjai šiais metais pranešė, kad Rusijos mobiliojo tinklo vartotojai gali paskambinti numeriu 1945 ir nemokamai parsisiųsti vieną iš penkių gerai žinomų karo dainų ir panaudoti ją kaip skambėjimo toną.
Rusijos valstybinis laikraštis „Rosijskaja gazeta“ pranešė, kad internautai, apsilankę gegužės 9-osios renginių organizavimo komiteto tinklalapyje, galės pasiklausyti ir karo laikų naujienų pranešimų.
„Susipažinkite su archyvinėmis nuotraukomis ir Didžiojo patriotinio karo kronikomis, balsuokite už geriausią Pergalės dainą ir pažiūrėkite populiariausius filmus apie karą“, – skelbiama pranešimuose.
Nuo pat konflikto Ukrainoje pradžios Rusijos valstybinė žiniasklaida ir politikai nuolatos primindavo Antrojo pasaulinio karo metus, kai komentuodavo susidariusią situaciją. Konfliktą Ukrainoje jie įvardydavo kaip „kovą su fašizmu“.
Pavyzdžiui, vienas svarbiausių V.Putino patarėjų saugumo klausimais Nikolajus Patruševas dar vasario pradžioje pareiškė, kad „Baltijos šalyse ir Ukrainoje atgimsta nacizmas“, kurį lemia „Europos nuolaidžiavimas ir Amerikos skatinimas“.
V.Putinas kaip niekada anksčiau pabrėžia, kokią svarbų vaidmenį atliko sovietų armija nukaunant nacistinę Vokietiją. Praėjusį mėnesį sakydamas kalbą per Osvencimo išlaisvinimo 70-ąsias metines Rusijos prezidentas gyrė herojišką Raudonosios armijos žygdarbį ir apkaltino pronacistines jėgas Ukrainoje ir Baltijos šalyse bendradarbiaujant su naciais ir vykdant holokaustą.
Manoma, kad dar pompastiškesni gegužės 9-osios minėjimai taip pat susiję su dabartine padėtimi. Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas neseniai saujelei karo veteranų pasakojo, kad tradiciniame kariuomenės parade šįmet bus tik „pati moderniausia karinė įranga“. Jis pridėjo, kad šiandien Rusija turi „priešą prie vartų“.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
