Protestai Skopjėje ir kituose Makedonijos miestuose dabar jau vadinami viena didžiausių politinių krizių šalyje nuo pat 1991-ųjų, kai valstybė atsiskyrė nuo Jugoslavijos.
O nuslopinti įtampos nesiseka net Vakarų tarpininkams.
Kalbos apie užsienio šnipus
Viskas prasidėjo dar sausį, kai opozicinių socialdemokratų lyderis Zoranas Zajevas paskelbė pirmąją slapta vyriausybės įrašytų telefono pokalbių porciją.
Įrašai, kuriuos Z.Zajevui, jo paties teigimu, perdavė „patriotai saugumo tarnybose“, esą atskleidžia korupciją aukščiausiuose konservatorių valdžios sluoksniuose.
Be to, socialdemokratų teigimu, pats premjeras N.Grujevskis įsakė klausytis daugiau nei 20 tūkst. Makedonijos piliečių – ministrų, politikų, policininkų, teisėjų, žurnalistų, užsienio diplomatų, religinių lyderių – pokalbių telefonu.
Ministras pirmininkas, postą užimantis jau nuo 2006 metų, visus kaltinimus piktai neigia. Esą Z.Zajevą kelti sumaištį spaudžia „užsienio šnipai“. Tiesa, kokios valstybės, neaišku.
Kas teisus, nežino niekas. Bet protestai tęsiasi. Sekmadienį į demonstraciją Skopjėje prie vyriausybės pastato susirinko bemaž 20 tūkstančių žmonių. Šimtai jų čia buvo likę ir vakar.
„Nepasitrauksime, kol nepasitrauks ir ministrų kabinetas. Todėl, kad mylime šalį, kurią ši valdžia išvogė. Todėl, kad norime demokratijos, kurią ji uždusino. Todėl, kad mylime savo vaikus“, – tikino opozicijos rėmėjas Pandė Josevskis.
Vakarai ragina nusiraminti
Protestuotojai netrukus sulaukė valdžią remiančių makedonų atsako – pirmadienį į jų mitingą atvyko ir pats N.Grujevskis. Jis savo šalininkams pareiškė: „Mes niekur nedingsime. Jų siekiai – ne žmonių valia.“
Tiesa, derybos tęsiamos. Pirmadienį įvyko jau antrasis N.Grujevskio, Z.Zajevo ir dviejų etninių albanų partijų lyderių susitikimas, kurį surengti padėjo dėl padėties Makedonijoje susirūpinę Vakarų diplomatai.
Ramybės paprašė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, o Europos Parlamento vadovybė pakvietė N.Grujevskį ir Z.Zajevą atvykti į Strasbūrą ir civilizuotai rasti išeitį iš krizės. Makedonija siekia integracijos į Vakarų struktūras.
Tačiau Z.Zajevas, regis, nenusileis. Jis toliau kalba apie valstybinių lėšų švaistymą, oponentų baudžiamąjį persekiojimą, dangstomus žudikus. Socialdemokratų vadovas esą mato vienintelę išeitį – N.Grujevskio pasitraukimą ir naujus rinkimus.
Opozicijos partijos ir taip jau daugiau nei metus boikotuoja posėdžius parlamente, kaltindamos valdžią 2014 metų balandžio rinkimų rezultatų klastojimu.
Kruvino išpuolio aidai
Balkanų šalis dar neatsigavusi ir po gegužės 9-osios įvykių – tądien Kumanovo mieste Makedonijos šiaurėje įvyko kruvinas susišaudymas tarp policijos ir etninių albanų.
Žuvo aštuoni pareigūnai ir 10 ginkluotų albanų.
Šis susirėmimas – didžiausias smurto proveržis šalyje per pastaruosius keturiolika metų ir sukėlė nuogąstavimų, kad Makedonijoje gali atsinaujinti neramumai, panašūs į 2001-ųjų konfliktą tarp vyriausybės ir etninių albanų.
Pastarieji sudaro maždaug ketvirtadalį Makedonijos gyventojų.