Per dvi valandas trukusį pokalbį telefonu Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį patvirtino savo siekį, kad krizių regione galiotų ugnies nutraukimas, pranešė Eliziejaus rūmai.
Keturi lyderiai buvo vieningos nuomonės, kad visi Minsko susitarimo punktai kitais metais turi būti „visiškai įgyvendinti“. Svarbu yra ir nedelsiant atitraukti sunkiąją ginkluotę iš konflikto zonos, sakoma Eliziejaus rūmų pareiškime, paskelbtame po pokalbio telefonu vadinamuoju Normandijos formatu.
Per mūšius tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų praėjusiomis dienomis būta žmonių aukų. Per pokalbį telefonu su A. Merkel P. Porošenka jau antradienį apkaltino prorusiškus separatistus „vis labiau pažeidinėjant paliaubas“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris prieš tai pareiškė savo susirūpinimą dėl naujo smurto Rytų Ukrainoje ir paragino visas šalis „žmonių labui konflikto teritorijose dabar griežtai laikytis paliaubų“.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija neplanuoja savo kariuomenės įvedimo į NATO šalių teritoriją.
„Esu tikras, kad visi supranta, jog jokių tankų ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų NATO teritorijoje nebus, niekas apie tai net negalvoja“, – sakė S.Lavrovas interviu televizijos kanalui „Zvezda“.
Komentuodamas nuotaikas, vyraujančias Baltijos ir Rytų Europos šalyse Rusijos atžvilgiu, S.Lavrovas pareiškė: „Kai jos stojo į NATO, amerikiečiai tikino mus nekelti triukšmo: atseit, jos labai bijo dar nuo tos istorinės epochos, kai įėjo į SSRS sudėtį „ne visiškai savo valia“, joms būdinga fobija. Mums sakė, kad kai tik jos bus priimtos į Šiaurės Atlanto aljansą, jos nusiramins. Jos nenusiramino“.
„Dabar, tapusios NATO narėmis, jos elgiasi visiškai kitaip: jos, priešingai, panaudoja šią narystę, kad „puldinėtų“ mus ir atakuotų savo nuolatinėje retorikoje.Manau, paprasčiausiai panaudojama jų isteriška pozicija Rusijos atžvilgiu, ir mėginama pavaizduoti Krymo liaudies valios išraišką kaip agresyvų mūsų siekį, o NATO pasislinktų prie šių sienų“, – kalbėjo S.Lavrovas.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, konfliktas tarp Ukrainos kariuomenės ir sukilėlių nuo 2014 metų balandžio pareikalavo daugiau kaip 9 000 žmonių gyvybių, dauguma jų – civiliai.
Kijevas ir Vakarai kaltina Maskvą tiesiogiai karinėmis priemonėmis remiant prieš Ukrainos vadovybę kovojančius sukilėlius. Kremlius kaltinimus neigia.
