Matthew Eliottą iš Teksase esančio San Antonijaus miesto sąmokslo teorijos sudomino dar tuomet, kai jam buvo 19, po rugsėjo 11-osios įvykių.
„Atrodė neįtikėtina, kad mus galėjo užpulti“, – sakė jis.
Bandydamas rasti paaiškinimą, kas iš tikrųjų įvyko, M.Eliottas susidūrė su pagarsėjusiu „truthers“ judėjimu – jam priklauso žmonės, kurie dėl įvairių žiaurių įvykių kaltina JAV vyriausybę, rašo „The Guardian“.
„Daugelis sąmokslo teorijų yra taip išdėstytos, kad vienas dalykas visuomet veda prie kito. Tokiu būdu aš įtikėjau, kad viskam vadovauja grupė pavadinimu „New World Order“. Visa tai esą prives prie karinės teisės ir visiško mūsų laisvių panaikinimo“, – aiškino jis.
Dabar 34 metų vyras yra „sveikstantis“ sąmokslo teoretikas ir atsuko nugarą pasaulėžiūrai, kuri visuomet kalba apie kažkokią slaptą ir itin galingą prieš paprastų žmonių interesus nukreiptą jėgą. Pokytis vyko lėtai, tačiau dabar vyras masto kitaip.
„Sutarti tarpusavyje nesugeba net 50 valstijų. Tad sėkmės bandant į tai įtraukti dar ir europiečius su azijiečiais“, – sakė M.Eliottas.
„Netikros vėliavos“ operacija
Šis vyras buvo tikrai ne vienintelis, kurį taip stipriai sukrėtė rugsėjo 11-tosios įvykiai. Šie išpuoliai buvo beprecedenčiai ir tokie siaubingi, kad daugybei žmonių buvo sunku patikėti, kaip tai galėjo nutikti.
Ankstyvi pranešimai buvo painūs ir vienas kitam prieštaravo, tad kai kurie ėmė skeptiškai vertinti oficialią įvykius aiškinančią versiją. Dalis šių žmonių siekė paaiškinimo, į kurį įeitų apgavystė ir masinio masto koordinavimas.
Tai visiškai neturėtų stebinti: šis modelis pasikartoja kaskart, kai pasaulis patiria šoką ir po išpuolių Paryžiuje vėl sužibėjo.
Praėjus vos dienai po kraupių žudynių virtinės, tinklaraščiuose pasirodė straipsniai tvirtinantys, kad šie išpuoliai buvo vyriausybės darbas – neva buvo vykdoma „netikros vėliavos“ operacija.
Šie teiginiai remiasi idėja, kad Vakarų vyriausybės sąmoningai sukūrė „Islamo valstybę“ IV. Pastaruoju metu vieno iš San Bernardino šaulių šeimos advokatas taip pat pakurstė sąmokslo spekuliacijas.
„Šiuo metu yra labai daug motyvacijos pabrėžti arba sukurti incidentus, dėl kurių būtų griežtinama ginklų kontrolė arba kurstomi išankstiniai nusistatymai bei neapykanta prieš musulmonų bendruomenę“, – pasakė teisininkas.
Žmonėms visą parą yra teikiama informacija apie pasaulio įvykius, o tai reiškia reiškia, kad mus pasiekia nepertraukiamas srautas naujienų apie krizes ir chaosą, kurį mes galime interpretuoti.
Karaliauja internete
Istorijos apie paslaptingas rankas, kurios tampo įvykių siūlus, žmones domina ir traukia. Tai patvirtina ir tokie filmai, kaip „Spektras“ (Spectre).
Vis dėlto Anglia Ruskin universiteto socialinės psichologijos profesorius Virenas Swamis teigė, kad sąmokslo teorijos netampa populiaresnės. Pasak jo, nors tyrimas dar nebuvo atliktas, yra daug įrodymų, kurie leidžia spręsti, jog per pusę pastarojo amžiaus sąmokslo teorijų populiarumas išliko gan stabilus.
Vis dėlto kai kas pasikeitė: dabar naujos teorijos yra kuriamos gerokai greičiau.
„Tai daug labiau integruoto pasaulio simptomas“, – sakė jis.
Internetas viską paspartina ir leidžia asmenims, kurie yra linkę tikėti sąmokslo teorijomis, vienas su kitu bendrauti ir formuluoti savo idėjas, o anksčiau tam reikėjo daug daugiau laiko. Pavyzdžiui, prireikė net kelių mėnesių, kad išsivystytų teorijos apie Perl Harborą.
Socialinė psichologija Karena Douglas taip pat atkartoja šią mintį.
„Per kelis pastaruosius metus labai pasikeitė žmonių bendravimo būdai. Dabar žmonėms labai lengva pasiekti informaciją apie sąmokslo teorijas, jei oficiali versija jiems kelia bent menkiausių abejonių. Internete labai lengva rasti žmonių, kurie yra tokios pačios nuomonės“, – aiškino psichologė.
K.Douglas taip pat teigė, kad toks mastymas yra paplitęs gerokai labiau, nei daugeliui žmonių gali pasirodyti.
„Neseniai atliktos apklausos parodė, kad maždaug pusė amerikiečių tiki bent viena konspiracijops teorija. Čia kalbama apie paprastus žmones, kuriuos jūs galite sutikti eidami gatve“, – kalbėjo specialistė.
Tyčiniai veiksmai
Taip mano ir knygos „Suspicious Minds“, kuri tyrinėja savybes dėl kurių mes patikime sąmokslo teorijomis, autorius Robas Brothertonas. Jis perspėja, kad nereikia pulti teisti tokiais dalykais tikinčių žmonių, nes mes visi turime įtarių minčių ir ne be reikalo.
Bandydami užfiksuoti įvairiausias pasikartojančius įvykius ir būdami jautrūs galimoms grėsmėms mes sugebėjome išgyventi gamtoje, kuri dažnai būna negailestinga.
„Polinkis tikėti, kad viskas yra daroma tyčia, proporcijos tendencija ir patvirtinimo tendencija. Mūsų mintyse yra įrėžtos savybės, kurios gali mus priversti patikėti keisčiausiais dalykais net nenutuokiant, kad mes jais tikime dėl šių priežasčių.
Kaskart, kai nutinka kas nors dviprasmiško, vietoj to, kad manytume, jog tai buvo nelaimingas atsitikimas, chaosas ar neplanuotas kažko padarinys, mes esame linkę manyti, kad kažkas tai padarė tyčia – kažkas suplanavo, kad už to slypi kažkokia priežastis ar organizacija.“, – dėstė rašytojas.
R.Brothertonas teigė, kad toks polinkis išankstiniam apgalvojimui yra pastebimas dar vaikystėje.
„Jei paklausi vaiko, kodėl kažkas nusičiaudėjo, šis atsakys, kad tas žmogus padarė tai tyčia ir jam patinka čiaudėti.
Tik sulaukę keturių ar penkių metų mažieji ima suprasti, kad ne viską žmonės daro tyčia. Mes sugebame pakeisti šį automatinį mastymo būdą. Vis dėlto tyrimai rodo, kad jis su mumis lieka ir suaugus“, – tęsė autorius.
Pavyzdžiui, buvo atskleista, kad išgėrę žmonės yra labiau linkę interpretuoti dviprasmiškus veiksmus, kaip tyčinius.
„Jei esate bare ir kažkas jus užkliudo bei išpila jūsų gėrimą, jūs galite tai nurašyti kaip nekaltą klaidą. Bet jei būsite daugiau išgėrę, didesnė tikimybė, kad pamanysite, jog žmogus taip pasielgė tyčia ir tai buvo agresyvus poelgis“, – aiškino R.Brothertonas.
Kaip ir daugelis asmeninių savybių, polinkis manyti, kad viskas yra daroma tyčia žmonėms pasireiškia skirtingai. R.Brothertonas taip pat teigė, kad yra gan nedidelis tačiau tvirtas ryšys tarp įtarumo ir tikėjimo sąmokslo teorijomis.
Žinoma, svarbų vaidmenį turi ir išoriniai veiksniai. Ryanui, kuris prašė neminėti jo pavardės, lemiamą įtaką padarė vienas charizmatiškas asmuo. Tai buvo Johnny, su kuriuo vaikinas kartu grojo grupėje.
Klausydamasis šio žmogaus Ryanas patikėjo įvairiausiomis sąmokslo teorijomis, pavyzdžiui, kad valdžia paskleidė aids ir ebolą kontroliuoti žmonių skaičiui, kad nusileidimai mėnulyje buvo suklastoti, kad buvo rasti vaistai nuo vėžio, tačiau tai slepiama siekiant apsaugoti farmacininkų interesus.
„Aš gerokai apkartinau santykius su savo šeima, nes visuomet labiausiai nori „atverti akis“ brangiausiems žmonėms. Aš atsidurdavau labai gėdinguose ginčuose ir diskusijose“, – buvęs sąmokslo teoretikas.
Atneša naudos ir žalos
Vis dėlto nepaisant pykčių su artimaisiais, ar Ryano įsitikinimai buvo pavojingi? K.Douglas neskuba visoms sąmokslo teorijoms klijuoti tokią etiketę.
„Toks mąstymas privalo turėti ir teigiamų pasekmių. Jei kiekvienas aklai tikėtų viskuo, ką sako vyriausybės, pareigūnai, farmacijos įmonės ir visi kiti, mes išties būtume tik avių banda“, – rėžė psichologė.
Bet kai kurių teorijų poveikis žmonių elgesiui išties gali būti neigiamas. K.Douglas atliktas tyrimas parodė, kad pasklidusi idėja, jog britų vyriausybė prikišo nagus prie princesės Dianos nužudymo, sumenkino žmonių norą veltis į politiką.
Taip pat žmonės, kurie perskaitė tekstą, kad klimato pokyčiai yra tik apgaulė, kurią sukūrė finansavimo siekiantys mokslininkai, yra mažiau linkę imtis veiksmų, kad sumažintų išmetamo anglies dioksido kiekį, o žmonės kurie tiki sąmokslo teorijomis apie skiepus, atsisako skiepyti savo vaikus.
Paklaustas ar reiktų bandyti užkirsti kelią sąmokslo teorijų plitimui R.Brothertonas teigė, kad žmonės, kurie jomis tiki, būtent tai laikytų įrodymu, kad jos yra tikros.
Vis dėlto V.Swamio manymu yra būdai, kurie atbaido žmones nuo sąmokslo teorijų. Pasak psichologo, svarbus yra analitinis mąstymas bei pasitikėjimas savo atstovais valdžioje.
Psichologas teigė, kad reikia skatinti analitinį bei kritini mastymą, o politinėje arenoje būtinas skaidrumas.
„Daugybė žmonių sunkiai tiki vyriausybės ar didelių organizacijų įvykių aiškinimais, nes juos laiko nepatikimais ir melagiais“, – sakė vyras.
Patobulintas mokymas bei pokyčiai politinėje ir verslo kultūroje be abejonės padėtų. Bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės sąmokslo teorijų atsisako dėl asmeninių priežasčių. Pavyzdžiui, Ryanas nuo jų atsipeikėjo, kai prarado savo „guru“.
„Aš nustojau bendrauti su Johnny, kai jis vedė ir susilaukė vaiko. Jis į tai smigo vis giliau ir giliau, o aš tiesiog negalėjau atlaikyti tokios protinės gimnastikos“, – aiškino jis.
Vaikinas ėmė ieškoti kitų paaiškinimų, kurie buvo ne tokie jaudinantys, bet labiau tikėtini.
„Aš pažiūrėjau į žmones, kurie nacionaliniu lygiu dalyvauja debatuose dėl prezidento posto. Šie žmonės, kurie kalba banalybėmis ir apibendrinimais, jokiu būdu nesugebėtų regzti globalinio sąmokslo, kad mane paverstų vergu ar nužudytu.
O jei taip, jiems nelabai sekėsi, nes aš gyvenau labai laimingai“, – pasakojo Ryanas.
„Aš buvau laisvas, aš buvau laimingas. Neatslinko jokios žadėtos negandos ir pražūtis“, – pasakė 27 metų vaikinas, kuriam neįprasta kelionė po sąmokslo teorijų pasaulį tuo ir baigėsi.
Pasaulis, kuriame tyko prieš jį nukreiptas blogis labiau primena filmą apie šnipus. Tikrasis pasaulis mažiau primena tokius pasakojimus.
„Didžiausios dabartinio pasaulio blogybės, mano manymu, yra nekompetentingumas ir godumas. Užuojautos trūkumas“, – užbaigė Ryanas.
