Carleso Puigdemont'o išrinkimas Katalonijos lyderiu turėtų suteikti naują postūmį secesijos šalininkų judėjimui po ne vieną mėnesį vykusių vidaus rietenų.
Jo paskyrimas likus kelioms valandoms iki galutinio termino, po kurio regione būtų tekę šaukti pirmalaikius rinkimus, iš karto sulaukė Ispanijos premjero Mariano Rajoy kritikos.
„Vyriausybė neleis jokių aktų, kurie pakenktų Ispanijos vienybei ir suverenitetui“, – Madride įspėjo premjeras, kurio kalbą transliavo televizija.
M.Rajoy tai pareiškė netrukus po to, kai Katalonijos separatistų politinei partijai, laimėjusiai rugsėjį vykusius regiono parlamento rinkimus, savaitgalį galiausiai pavyko pasiekti susitarimą dėl to, kas turėtų vadovauti naujai vietos vyriausybei.
Pagrindinė kliūtis buvo darbą baigiantis regiono lyderis Arturas Masas, kurio perrinkimui griežtai nepritarė mažesnė separatistų partija – kraštutinių kairiųjų „Liaudies vienybės kandidatūra“ (isp. Candidatura d'Unitat Popular, CUP), nepatenkinta jo pastaraisiais metais vykdyta taupymo politika ir jo partijos sąsajomis su korupcijos skandalais.
Šeštadienį A.Masas žengė netikėtą žingsnį, paskelbęs, jog nesieks perrinkimo, ir savo įpėdiniu pasiūlęs palyginti mažai žinomą politiką C.Puigdemont'ą. Tokiu būdu jis išgelbėjo Kataloniją nuo pirmalaikių rinkimų, kurie būtų jau ketvirtieji šiame regione nuo 2010-ųjų.
Dabar Cheronos (Žironos) miesto meras 53 metų C.Puigdemont'as, kilęs iš aršių Katalonijos nepriklausomybės šalininkų šeimos, turės suformuoti savo kabinetą.
„Turime... pradėti procesą, kad būtų sukurta nepriklausoma Katalonijos valstybė“, – sakė C.Puigdemont'as prieš balsavimą dėl jo paskyrimo regiono parlamente.
Kepėjo sūnus C.Puigdemont'as niekuomet neslėpė savo separatistinių pažiūrų, nors tuo laikotarpiu, kai jis 1980 metais tapo A.Maso Katalonijos demokratinės sanglaudos partijos (CDC) nariu, šios partijos tikslas buvo tik didesnė regiono autonomija, o atsiskyrimą nuo Ispanijos nė nebuvo kalbų.
