Likus mažiau nei metams iki prezidento kadencijos pabaigos, B.Obama atskleidė planą, kuriame nurodoma, kad Jungtinės Valstijos tęs mažiau pavojingų kalinių perkėlimą į kitas valstybes ir kuriame nurodyta 13 JAV įkalinimo įstaigų, į kurias galimo būtų perkelti tos kalinius; taip pat pažymima, kad tai leis kasmet sutaupyti milijonus mokesčių mokėtojų pinigų.
„Daugel metų jau yra visiškai aišku, kad kardomoji įstaiga Gvantanamo įlankoje negerina mūsų nacionalinio saugumo; ji tik kenkia jam“, – sakė B.Obama iš Baltųjų rūmų.
„Dabar uždaromas mūsų istorijos skyrius. Ir tai atspindi pamokas, kurias mes išmokome nuo rugsėjo 11-osios išpuolių, pamokas, kurios ves mūsų šalį į priekį“, – nurodė prezidentas.
Gvantanamo kalėjime, kuriame anksčiau buvo laikoma bemaž 700 belaisvių, dabar yra likęs 91 įtariamas džihadistas.
Šis kalėjimas tapo kankinimų, neaiškaus įkalinimo ir oranžinių kombinezonų sinonimu pasaulyje.
2009 metais prezidentu tapęs B.Obama paskelbė, jog sieks uždaryti šį prieštaringai vertinamą kankinimais pagarsėjusį kalėjimą, tačiau prezidento pastangas stabdė įvairios kliūtys, kaip Kongreso pasipriešinimas planui perkelti Gvantanamo kalinius į kitus Amerikos kalėjimus.
Mat daugelis respublikonų šią įstaigą laiko naudinga priemone kovoje su terorizmu.
Tuo tarpu B.Obama sako, kad teisinga yra priešinga nuomonė ir kad kalėjimas tik skatina džihadistų propagandą prieš JAV. B.Obamos nepalaikė ir jo paties administracija – Pentagonas buvo nepatenkintas per lėtu kalinių perkėlimu ir didžiuliais kalėjimo uždarymo kaštais.
„Šį planą reikia sąžiningai išnagrinėti, net rinkimų metais“, – sakė antradienį B.Obama.
