Įsiliepsnojus skandalui dienraštis „Fakt“ pranešė, kad žlungant sovietinei sistemai į savo slėptuvę dalį saugumo archyvų parsigabeno ir tuometis Lenkijos vadovas generolas Wojciechas Jaruzelskis. Tai dienraščiui esą patvirtino vienas buvęs generolo sargybinių.
Dienraščio teigimu, prieš keletą metų W.Jaruzelskio dukra Monika tėvo archyvą patikėjo saugoti paslaptingai privačiai organizacijai – Istorinių Liaudies Lenkijos dokumentų archyviniam fondui. Fondo vadovai, be W.Jaruzelskio dukros, yra dar keli buvę sovietmečio lyderiai ar jų vaikai.
„Fakt“ teigimu, fonde sukaupti archyvai yra slepiami Pultusko mieste veikiančio Humanitarinio universiteto bibliotekos rūsyje. Dienraštis šią informaciją perdavė IPN vadovybei ir spėja, kad policija artimiausiu metu atliks kratą Pultusko universitete bei M.Jaruzelskos namuose. Mat pagal įstatymą visi piliečiai privalo leisti IPN susipažinti su turimais dokumentais, dominančiais instituto istorikus.
Dienraštis „Rzeczpospolita“ teigia, kad buvęs Cz.Kiszczako vairuotojas redakcijai pranešė, kad iš tikrųjų iš saugumo pastato į generolo namus buvo atvežti ne trys, bet keliasdešimt segtuvų su politikų bylomis. IPN atstovai bei policija dėl to jau apklausė Cz.Kiszczako našlę Mariją, tačiau ši pareiškė nieko nežinanti.
Našlė teigia, kad vyras apie namuose laikytą paslėptą L.Walęsos agentūrinę bylą jai prasitarė tik prieš mirtį. Praėjus vos trims mėnesiams po mirties našlė kažkodėl sugalvojo parduoti šią bylą už 90 tūkst. zlotų (20,5 tūkst. eurų) IPN, bet ši pasiuntė policiją, kuri konfiskavo dokumentus.
Dalis istorikų teigia, kad IPN privalėjo elgtis gudriau – sumokėti pinigus ir negarsinti sandorio, siekiant išgauti paslaptį, kur laikomi kiti slapti archyvai. Knygos apie Cz.Kiszczaką autorius Witoldas Beresas pareiškė, kad po to, kai IPN konfiskavo ir paviešino L.Walęsos bylą, daugelio buvusių saugumo bei partijos lyderių namuose suliepsnojo židiniai.
Juose esą buvo skubiai deginami slapta laikyti archyvai. „Rzeczpospolita“ priminė, kad sovietinis saugumas savo padalinius turėjo visuose tuometiniuose 49 šalies regionuose, ir spėja, kad buvę funkcionieriai išslapstė daugybę bylų. Dienraštis teigia, kad tomis bylomis galimai ir dabar yra šantažuojami kai kurie politikai ar verslininkai, verčiant juos daryti tam tikrus sprendimus.
Blogiausia, anot „Rzeczpospolitos“, yra tai, kad tokiomis bylomis Lenkijos politikus šantažuoti gali ir užsienio žvalgybos, o jų spėjamu „grobiu“ buvo ir L.Walęsa. Šis dabar kiekvieną dieną užsispyręs kartoja, kad niekada netalkino saugumui, nors dar prieš keliolika metų viešai prasitarė, kad kažkokį įsipareigojimo dokumentą milicijoje pasirašė.
Pirmadienį IPN savo bibliotekoje iškėlė Cz.Kiszczako saugotą L.Walęsos bylą, kuri sukrėtė dalį istorikų. Bylos dokumentai liudija, kad Boleko slapyvardžiu L.Walęsa saugumui talkino nuo 1970 iki 1976metų ir apskundė keliasdešimt Gdansko laivų statyklos bendradarbių, aktyvių streikininkų.
Už tokius skundus L.Walęsai buvo iš viso sumokėta 13 tūkstančių zlotų, kai mėnesinė jo alga tuomet siekė 1200 zlotų. 84 metų Henrykas Jagielskis tvirtina, kad kartą bendradarbio L.Walęsos klausė, iš kur šis gavo pinigų pirkti naują gražų sietyną butui, o šis atsakęs, kad laimėjo loterijoje.
H.Jagielskis teigia niekada neatleisiantis L.Walęsai, nes iš bylos paaiškėjo, kad dėl šio skundimų gaudavo perpus mažesnę algą ir galų gale buvo išmestas iš darbo. Garsus opozicijos aktyvistas Wladyslawas Frasyniukas pareiškė, kad L.Walęsai būtina atleisti, nes šis sugebėjo nutraukti bendradarbiavimą su saugumu, tapo streikų lyderiu ir bebaimės kovos pavyzdžiu.
Vis dėlto dauguma apžvalgininkų pripažįsta, kad L.Walęsa padėtų šį skandalą užgesinti, jei prisipažintų suklydęs ir atsiprašytų tų bendražygių, kuriuos jaunystėje apskundė saugumui. Juolab kad L.Walęsa mėgsta demonstruoti savo religingumą ir teigia gyvenantis pagal biblijos nurodymus.
Vietos apžvalgininkai prognozuoja, kad šis skandalas greitai nenuslops, mat jį esą kursto valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP). Ši esą seniai siekė sukompromituoti L.Walęsą už tai, kam jis remia opozicines partijas.
Be to, L.Walęsos diskreditavimu yra suinteresuotas TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis, esą siekiantis asmeniškai atkeršyti už ankstesnius pažeminimus. 1990 m. išrinktas prezidentu, L.Walęsa savo patarėjais įdarbino dvynius Jaroslawą ir Lechą Kaczynskius, tačiau vėliau abu atleido.
Mat esą suprato, kad autoritarinių manierų Jaroslawas siekia perimti realią valdžią. J.Kaczynskis žinojo apie „Solidarumo“ lyderio praeitį ir esą siekė jį šantažuodamas iš užkulisių valdyti šalį.
Tai supratęs L.Walęsa atleido dvynius, o J.Kaczynskis ėmė rengti demonstracijas, kuriose degino prezidento iškamšas ir pirmasis jį viešai pavadino Boleku.
