„Taip, mes norime išsaugoti Šengeną, bet vienintelė galimybė tai padaryti – sustiprinti išorinės sienos kontrolę. Mes manome, kad Šengenas yra europinis konstruktas, mūsų bendros pilietybės ženklas, o tai labai svarbu mūsų vidaus rinkai norint, kad ji gerai funkcionuotų. Būtų didžiulis žingsnis atgal, jei atsidurtume situacijoje, kai savaitė po savaitės viena šalis po kitos imtų atkurti savo nacionalines sienas“, – sakė H. Desiras.
Prancūzijos ministras Europos reikalams apeliavo į europinę vienybę.
„Tai ne tik Graikijos ir Italijos siena, tai yra ES siena. (...) Mums reikia su tuo tvarkytis išvien“, – sakė H. Dėziras.
Jis teigė, kad kiekviena šalis galėtų prisidėti ne tik lėšomis ar priemonėmis „Frontex“ tarnybai, bet ir žmogiškaisiais resursais.
„Yra poreikis, kad kiekvienoje šalyje mes užtikrintume, jog dalis mūsų sienos apsaugos tarnybos galėtų būti mobilizuota ir per kelias dienas išvyktų į vietas prie išorinių Europos sienų , kur susiklosčiusi kritinė situacija“, – teigė H. Desiras.
Be to, anot jo, svarbu kovoti su kontrabandininkais, padėti Sirijos kaimynėms priimti pabėgėlius geresnėmis sąlygomis, užtikrinti alternatyvą nelegaliam migracijos keliui bei griežtą asmenų identiteto kontrolę.
Daugiau nei milijonas migrantų jūra atkeliavo į Europą pernai, dar 3 tūkst. 771 asmuo yra laikomas dingusiu be žinios arba žuvusiu.
ELTA primena, kad per dvejus metus Lietuva įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja, tačiau šiuo metu Lietuvoje gyvena tik keturi pabėgėliai – gruodžio 15-ąją į Lietuvą iš Graikijos atvykusi keturių asmenų irakiečių šeima.
Graikijoje ir Italijoje stringant pabėgėlių procesui dar kelių pabėgėlių šeimų – apie 10 žmonių iš Sirijos arba Irako – laukiama Lietuvoje kovą.
