Julianas Assange'as gimė Taunsvilyje, Australijoje 1971 m. Kaip vėliau pats pasakojo, pirmąjį kompiuterį jam padovanojo motina.
J.Assange'as kartu su savo motina ir patėviu nuolatos keitė gyvenamąją vietą. Tai buvo neišvengiama, nes jo patėvis turėjo keliaujantį teatrą. J.Assange'as gyveno daugiau nei trisdešimtyje miestų, lankė net 37 skirtingas mokyklas.
Nemalonumai nuo paauglystės
Pirmą kartą nemalonumų su teisėsauga dėl įsilaužimo į duomenų bazes turėjo jau 1995 m. Tuomet jis buvo teisiamas net už 25 nusikaltimus. Tiesa, didesnių nemalonumų jam pavyko išvengti – J.Assange'ui buvo skirta kelių tūkstančių Australijos dolerių bauda. Dar jis turėjo pasižadėti, kad daugiau nebandys įsilaužti į duomenų bazes. J.Assange'as pasižadėjo, tačiau, be abejo, pažadą vėliau sulaužė.
„WikiLeaks“ įkūrėją ir jo gyvenimą drąsiai galima pavadinti spalvingu. Viena vertus jis vadinamas genialiu programišiumi, kovotoju už tiesą, kita – informaciniu teroristu, pasižymėjusiu itin gerais santykiais su Rusija.
Portalą „WikiLeaks“, kurį pats vadino tiriamosios žurnalistikos organizacija, J.Assange'as įkūrė 2006 metais. Tuo metu jam buvo 35 metai.
Tačiau pasaulį „WikiLeaks“ sudrebino po ketverių metų – 2010-aisiais. Tuomet J.Assange'as nutekino pirmąją slaptąją informaciją apie JAV karus Irake ir Afganistane, taip pat galybę diplomatų pokalbių, kurie suerzino ne vieną aukšto rango politiką.
J.Assange'o paviešintuose pranešimuose buvo informacijos, sukėlusios tarptautinius nesutarimus. „WikiLeaks“ atskleidė, kad Amerikos diplomatai pranešė apie Saudo Arabijos karaliaus raginimus užpulti Iraną. Taip pat, apie tai, kad Hillary Clinton ragino sekti JTO generalinį sekretorių Ban Ki Muną.
Po kelerių metų „WikiLeaks“ smogė JAV dar kartą. Tą kartą buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota kaip amerikiečių kovinis sraigtasparnis „Apache“ Irake apšaudo ir nužudo 18 civilių gyventojų. Tarp jų buvo ir du naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai. Nuo tada J.Assange'as tapo vienu svarbiausiu Amerikos priešu.
Meilė Rusijai
„WikiLeaks“ įkūrėjas nuo 2012m. birželio glaudžiasi Ekvadoro ambasadoje, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur būtų apklaustas dėl 2010 metais jam pateiktų kaltinimų išžaginimu.
J.Assange'as garsėja ir savo šiltais santykiai su Rusija. Programišius ne kartą dalyvavo rusų propagandinėse laidose, kuriose buvo smarkiai kritikuojama Amerika ir liaupsinama Rusija. Rusijos politikai ir žiniasklaida ypač aktyviai gynė programišių, vadino jį demokratijos ir laisvo žodžio gynėju.
Už tokias pagyras J.Assange'as neliko skolingas. Jis ir komanda viešai teigė, kad Rusija, Nikaragva, Bolivija ir Ekvadoras yra didžiausios laisvės gynėjos.
Rusijos ir J.Assange'o „meilė“ kulminaciją pasiekė 2012 metais. Tada Kremliaus kontroliuojama propagandinė televizija „Russia Today“ pradėjo rodyti prieštaringai vertinama pokalbių laida „The World Tomorrow“, kurią vedė pats J.Assange'as.
Kolegos giria
Prieš apsigyvendamas Ekvadoro ambasadoje J.Assange'as buvo pamėgęs klajokliška gyvenimo būdą. Nuolat kraustydavosi ir vadovavo „WikiLeaks“ vis iš skirtingų vietų.
Jį pažįstantys žmonės apibūdina kaip itin įnikusį į darbą. Pasak „New Yorker“ žurnalistės Raffi Khatchadourian, kuri keletą savaičių praleido su juo rinkdama informaciją, J.Assange'as gali nemiegoti ištisą parą, mažai valgyti ir nuolatos sėdėti prie kompiuterio.
„Jis sukuria ypatingą atmosferą. Artimi jam žmonės noriai juo rūpinasi, padeda judėti į priekį. Sakyčiau jis turi ypatingą charizmą“, – rašė R.Khatchadourian.
Danielis Schmittas, dirbantis „WikiLeaks“, J.Assange'ą apibūdina kaip „vieną iš nedaugelio žmonių, kurie tikrai rūpinasi teigiamomis reformomis šiame pasaulyje“. Jo darbas jam esą taip rūpi, kad J.Assange'as pasiryžęs netgi rizikuoti suklysti, bet dėl to nenustos viešinti informacijos.
Dėl „WikiLeaks“ veiklos, kaip tikino pats J.Assange'as, ne kartą buvo grasinama ir jo šeimai – buvusiai žmonai Teresai ir sūnui Danieliui, kurio jie susilaukė, kai J.Assange'ui buvo vos 18 metų.
