Vokietijoje, kuri bus paskutinė B.Obamos atsisveikinimo kelionės Europoje stotelė, prezidentas akcentuos bendras vertybes, norėdamas išsklaidyti nerimą dėl transatlantinės partnerystės ateities, ir padėkos A.Merkel už draugystę per dvi jo kadencijas Baltuosiuose rūmuose, pranešė prezidento atstovai.
Vakarų lyderiams ruošiantis potencialiai radikaliems pokyčiams, kai sausį Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete įsikurs D.Trumpas, B.Obama trečiadienį savo vizitą Atėnuose baigė perspėjimu, jog globalizacijai būtinas „kurso koregavimas“, kad rinkėjai nejudėtų link kraštutinumų.
„Kai matome žmones, pasaulio elitą, turtingas korporacijas, tariamai gyvenančius pagal kitas taisykles, vengiančius mokesčių, manipuliuojančius (įstatymų) spragomis… Tai kursto stiprų neteisybės jausmą“, – sakė B.Obama.
Po pasaulį sukrėtusios netikėtos D.Trumpo pergalės prezidento rinkimuose A.Merkel išreiškė norą išlaikyti artimus Berlyno ryšius su Vašingtonu.
Tačiau nukrypdama nuo Berlyno tradicijos žiūrėti į Ameriką kaip į gynėją ir artimiausią partnerę A.Merkel akcentavo, kad bendradarbiavimas turi būti grindžiamas bendromis demokratijos vertybėmis ir pagarba žmogaus orumui.
Analitikai sako, kad ketvirtadienio susitikimas Berlyne gali būti laikomas savotišku deglo perdavimu iš B.Obamos į A.Merkel rankas, kad kanclerė, kurią kadenciją baigiantis prezidentas yra pavadinęs „galbūt… artimiausia mano tarptautine partnere“, toliau vestų pirmyn laisvąjį pasaulį.
„Jausmas, panašus į euforiją po Berlyno sienos griūties“
B.Obama didžiausią savo 2008-ųjų prezidento rinkimų kampanijos mitingą surengė Berlyne.
Pasitelkęs šio miesto, kuris ilgą laiką buvo padalytas, atgimimą kaip pažangos simbolį, B.Obama tąsyk prie Pergalės kolonos leidžiantis saulei kreipdamasis į džiūgaujančią 200 tūkst. žmonių minią išsakė viltingą raginimą siekti pasaulio be branduolinių ginklų.
Tarp B.Obamos ir 2005 metais prie Vokietijos vairo stojusios A.Merkel greitai užsimezgė tvirta partnerystė. Jos nesužlugdė įtampa tarp Vašingtono ir Berlyno, kuri kilo paaiškėjus, kad JAV nacionalinio saugumo agentūra (NSA) klausėsi kanclerės pokalbių mobiliuoju telefonu, taip pat JAV lyderio nepritarimas griežtu taupymu paremtai Vokietijos reakcijai į Europą užklupusią skolų krizę.
Dar prieš B.Obamos vizitą niūrią lapkričio dieną prie Pergalės kolonos sutikti berlyniečiai sakė, kad jiems liūdna dėl jo pasitraukimo ir neramu, kokių pokyčių atneš D.Trumpo administracija.
„Mes puoselėjome labai daug vilčių, kai George’as W.Bushas paliko prezidento postą“, – sakė verslo įmonėje dirbantis 54 metų Thomas Schmidtas.
Jis prisiminė, su kokiu didžiuliu jauduliu per televizorių klausėsi B.Obamos kalbos Berlyne.
„Nuotaika buvo pakili, šiek tiek panaši į tą, kokią jautėme, kai griuvo Berlyno siena. Dabar, atėjus D.Trumpui, jaučiamas kur kas didesnis atsargumas. Niekas nežino, ką jis gali padaryti“, – sakė Th.Schmidtas.
26 metų lingvistikos studentė Hannah Mueller sakė, kad B.Obama nepateisino daugelio vokiečių lūkesčių, nes nesugebėjo uždaryti karinio kalėjimo Gvantanamo įlankoje ir neužtikrino pažangos siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose.
„Donaldas Trumpas rinkimų kampanijos metu čia paliko baisų įspūdį, tačiau jis bent jau nenuvils mūsų“, – sakė jauna moteris.
43 metų IT projektų vadovas Matthias Krahas sakė, kad jį baugina mintis apie D.Trumpo prezidentavimą, ir prognozavo didžiulius pokyčius transatlantiniuose santykiuose.
„Tai reiškia, kad mums, europiečiams, teks tvarkytis viduje. Galbūt mes galime pradėti tvarkytis be Jungtinių Valstijų“, – sakė jis.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dauguma vokiečių nepalaikė D.Trumpo kovoje dėl Baltųjų rūmų.
Praėjusią savaitę visuomeninio transliuotojo užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad dabar du trečdaliai vokiečių būgštauja, esą atėjus naujai JAV administracijai Berlyno santykiai su Vašingtonu pablogės.
Tik 3 proc. šios apklausos dalyvių nurodė manantys, kad ryšiai pagerės. 60 proc. respondentų pareiškė nuomonę, kad prezidento poste dirbant D.Trumpui tarptautinių konfliktų skaičius tikriausiai išaugs.
A.Merkel įtaka
B.Obama trečiadienį vakare savo viešbutyje pavakarieniavo su A.Merkel, o ketvirtadienį susitiks su ja derybų kanclerės biure. Penktadienį numatytas dar vienas susitikimas, kuriame taip pat dalyvaus Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lyderiai.
Viešėdamas Graikijos sostinėje, B.Obama griežtai įspėjo Vakarus saugotis „primityvaus“ nacionalizmo, sakė, kad NATO yra „gyvybiškai svarbi“ JAV saugumui bei klestėjimui, ir pabrėžė, jog Amerikai naudinga stipri ir vieninga Europa.
Šie jo žodžiai buvo skirti šalims, kurias išgąsdino kritiški D.Trumpo pareiškimai rinkimų kampanijos metu apie transatlantinius ryšius.
B.Obama kliovėsi A.Merkel įtaka Europoje keliuose frontuose, įskaitant pastangas baigti konfliktą Ukrainą, šimtų tūkstančių sirų pabėgėlių priėmimą ir laisvosios prekybos skatinimą.
Daugelis apžvalgininkų prognozuoja, kad B.Obamai pasitraukus iš tarptautinės arenos A.Merkel vaidmuo puoselėjant ir ginant Vakarų vertybes toliau augs, ypač jei pasitvirtins prognozės, kad ji ateinančiais metais sieks ketvirtos kadencijos.
„Didžiulę reikšmę Europos ateičiai turės tai, ar Vokietija turės stiprų lyderį, kuris norės viską stumti pirmyn“, – sakė politologė Daniela Schwarzer.
