Negirdėtas atvejis Lenkijoje: apkaltino tėvą religiniu persekiojimu

Lenkijos Radomo miesto teismas pradėjo nagrinėti pirmą šalies teisingumo istorijoje bylą dėl religinio persekiojimo. Šiai bylai papildomos intrigos suteikė tai, kad auka ir kaltinamasis – duktė ir tėvas.

Protestuojantys nacionalistai reikalauja neįsileisti musulmonų į Lenkiją.<br>R.Butrimo nuotr.
Protestuojantys nacionalistai reikalauja neįsileisti musulmonų į Lenkiją.<br>R.Butrimo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas

Feb 21, 2017, 5:27 AM, atnaujinta Apr 9, 2017, 5:07 PM

Už pakistaniečio ištekėjusi ir islamo religiją priėmusi lenkė paprašė teismo apginti ją nuo nuolatinių tėvo žodinių patyčių ir grasinimų susidoroti.

Moteris pareiškė ilgai nesiryžusi skųsti jo teismui, bet kantrybė trūko tada, kai tėvas pradėjo šaukti pribaigsiąs tiek ją, tiek bendrą jos bei vyro pakistaniečio dukrelę.

Moteris esą žaidė kieme su vaiku, kai tėvas pareikalavo abiem išsinešdinti, jei brangina gyvybę.

Dukterį ir anūkę bandė užstoti mama, tačiau vyras nesiliovė grasinti, todėl persigandusi duktė paskambino į policiją.

Svarstant bylą dėl religinio persekiojimo tėvas, kuris teistas dėl vairavimo išgėrus ir prievartos šeimoje, neigė grasinęs nužudyti, tačiau pareiškė, kad dukros nebemyli.

„Ne tam dukrą krikštijau, kad po namus vaikščiotų su musulmoniškais skudurais, o į gatvę eitų iki akių apsimuturiavusi“, – šaukė teisiamasis.

Mergina pareiškė, kad santykiai su tėvu pablogėjo prieš trejus metus, kai ji tapo musulmone. Tėvas po to ėmė jos klausinėti, ką ketinanti su vyru Lenkijoje susprogdinti, nuolatos tyčiojosi iš jos aprangos, religijos, vyro odos spalvos ir ragino nešdintis į Pakistaną.

Po to, kai per vieną barnį tėvas pareiškė, kad jos nebelaiko dukra, o anūkės nepripažįsta, moteris išsikraustė su vyru iš tėvų namo kaime į Varšuvą.

Moteris pasakojo, kad tokios paniekos nesulaukdavo netgi iš kaimo gyventojų, kurie šiaip neslėpdavo susidomėjimo jos užsieniečiu vyru.

Tikslus Lenkijoje gyvenančių musulmonų skaičius nėra žinomas, tačiau manoma, kad jie nesudaro net 0,1 procento žmonių.

Per gyventojų surašymą 2011 metais islamo religiją išpažįstančių buvo 5100 žmonių.

Dauguma jų yra Vytauto Didžiojo į Lietuvą atgabentų totorių palikuonys, iš Trakų persikėlę gyventi į Palenkės regiono kaimus. Ekspertai spėja, kad Lenkijoje gyvena ir apie šešis tūkstančius čečėnų, kurie nuo 1991-ųjų iš Rusijos bėgo į Vakarus, bet pasiliko šalyje gavę pabėgėlio statusą.

Keli tūkstančiai musulmonų yra atvykę iš Afrikos bei Azijos valstybių: dalis studijuoti, dalis – ieškoti geresnio gyvenimo.

Tiek jau nuo seno gyvenantys, tiek neseniai į Lenkiją atvykę musulmonai skundžiasi pastaruoju metu jaučiantys vis didesnę neapykantą. Jie įžeidinėjami viešajame transporte, parduotuvėse, o vakarais bijo vaikščioti vieni.

Sumušti į ligoninę pateko netgi keli studentai ispanai, graikai, kroatai, nes užpuolikai manė, kad jie – musulmonai

Opozicija tikina, kad dėl didėjančios netolerancijos yra kalta valdančioji nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP), pareiškusi, kad nepriims pabėgėlių musulmonų, nes tai sukels pavojų saugumui bei šalies kultūrinei ir religinei tapatybei.

Nemažai kritikos tenka ir Bažnyčiai, nes ji ignoruoja popiežiaus Pranciškaus raginimą priglausti pabėgėlius.

Vietos vyskupai neparėmė popiežiaus kvietimo kiekvienai parapijai priimti nors po vieną pabėgėlių šeimą.

Katalikiškas radijas „Radio Maryja“ giria vyriausybės sprendimą neįsileisti pabėgėlių, o keli įtakingi vyskupai pareiškė, jog popiežiaus požiūris į juos yra klaidingas. Nei vyriausybė, nei Bažnyčia nepasmerkė ir nacionalistų rengiamų demonstracijų, raginančių neįsileisti pabėgėlių.

Manoma, kad negatyvi retorika apie pabėgėlius padėjo TTP laimėti Seimo rinkimus, tad valdantieji jos neišsižadės ir nekreips dėmesio į kaltinimus dėl didėjančios religinės neapykantos šalyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.