Dienraščio „Smalandsposten“ vyriausiasis redaktorius Magnusas Karlssonas leidinio svetainėje nurodė nenorįs, kad šio laikraščio vardas būtų siejamas „su galimai plačiai pasklisiančiais ir klaidingais pasakojimais“.
„Mes dirbame su tikromis naujienomis. Net balandžio 1-ąją“, – paskelbė jis.
Žodžių junginys „išgalvotos naujienos“ išpopuliarėjo per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją, o ypač po to, kai Donaldas Trumpas per sausio 11-os dienos spaudos konferenciją, kurioje pirmą kartą pasirodė kaip išrinktasis prezidentas, CNN žurnalistui suriko: „Jūs esate išgalvotos naujienos!“
Švedija nukentėjo nuo „išgalvotų naujienų“ vasario mėnesį, kai „Fox News“ paruošė interviu su „saugumo ir gynybos ekspertu“, kuris, kaip pasirodė, Jungtinėse Valstijose buvo nuteistas už kriminalinį nusikaltimą ir neturėjo jokių ryšių su šios Skandinavijos šalies saugumo tarnybomis, pranešė Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“.
Dabar keli Švedijos laikraščiai, tarp jų „Dalarnas Tidningar“, „Hallpressen“ ir „Vasterbottens-Kuriren“, taip pat atsisako Melagių dienos pokštų.
„Tradiciškai mūsų Melagių dienos pokštai buvo labai sėkmingi. Tačiau vykstant ginčams ir diskusijoms dėl žiniasklaidos patikimumo ir išgalvotų naujienų, mes nenorime šiemet to daryti“, – sakė „Vasterbottens-Kuriren“ vyriausiasis redaktorius Ingvaras Naslundas.
Erikas Bergeris, dienraščio „Jonkopings-Posten“ vadovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo laikraštis šeštadienio numeryje paaiškins, kodėl jie nenori spausdinti tokių pokštų.
Kaimyninėje Norvegijoje didžiausios žiniasklaidos priemonės, tokios kaip visuomeninis transliuotojas NRK, laikraščiai „Aftenposten“, VG ir „Dagbladet“, taip pat nusprendė atsisakyti senos Melagių dienos tradicijos.
Vietos dienraščio „Bergens Tidende“ redaktorius Oyulfas Hjertenesas NRK sakė, kad esant tokiam klimatui, kai „sklinda išgalvotos naujienos, iš mūsų pusės būtų klaida“ spausdinti balandžio 1-osios pokštus.
Kristin Monstad iš laikraščio „Drammens Tidende“ pridūrė: „Viskas, kas rašoma „Drammens Tidende“, turi būti tiesa“.
