Visi jie, esantys arčiau nei 500 metrų nuo svarbiausių kelių, turėjo pašalinti iš savo valgiaraščių bet kokius tauriuosius gėrimus. Tačiau sprendimų, kaip apeiti įstatymą, netrukus rasta ne vienas.
Radžastane netrukus šimtai kilometrų valstybinių greitkelių buvo pervadinti miesto keliais, kuriems netaikomas Aukščiausiojo teismo nurodymas. Taip pat pasielgė ir kelios kitos Indijos valstijos. Tiesa, vietos institucijos tikino, esą šis pakeitimas visiškai nesusijęs su teismo sprendimu.
Radžastano vyriausybės inžinierius Shivas Lahari Sharma teigė, kad pertvarkyti kelius buvo numatyta jau seniai. „Mes turime teisę statyti, prižiūrėti ir pertvarkyti kelius. Mūsų sprendimo laikas tik sutapo su naujuoju draudimu“, – tvirtino S.L.Sharma.
O Gurgaune rasta dar juokingesnė išeitis, užtikrinanti kavinių bei barų savininkams teisę ir toliau prekiauti alkoholiu. Aplink pastatus pastatytos labirintus primenančios aukštos mūrinės sienos ir taip faktiškai pailgintas atstumas nuo pagrindinių kelių iki baro durų, kad jis atitiktų teismo sprendimą.
Be abejo, tokia išmonė yra vaikščiojimas plonu ledu, nes įstaigos gali sulaukti kontroliuojančių institucijų vizitų. Tačiau barų ir kavinių savininkai užsispyrę teigia, esą atsiradusios tvoros taip pat neturi nieko bendra su naujuoju draudimu.
Vienas Gurgauno verslo centras sumanė paprasčiausiai perkelti įvažiavimo vietą ir dabar nuo pagrindinio kelio iki kavinių ir barų jau ne keli šimtai metrų, o du kilometrai. Verslo centre esančių kavinių savininkai trina rankomis – netrukus čia darbą vėl galės atnaujinti 34 alkoholį parduodančios įstaigos.
Tiesa, nepaisant visų gudrybių, licencijos prekiauti alkoholiu neteko šimtai įstaigų Indijoje. Indijos viešbučių ir restoranų asociacijos federacija skaičiuoja, kad Aukščiausiojo teismo sprendimas valstybei kainuos 28 mlrd. eurų.
