Naujieji Baudžiamojo kodekso pakeitimai Lenkijoje įsigalios liepos viduryje, tačiau jau dabar apie juos kalbama itin garsiai, rašo „Lietuvos rytas“.
Nors pakeitimai, kaip oficialiai teigiama, skirti „apsaugoti mažamečius ir neįgaliuosius“ ir „padidinti bausmes nusikaltėliams, kurie pakenkė žmogaus gyvybei, sveikatai“, kalbama, kad tai palies ir Bažnyčią.
Mat įstatymo pakeitimuose numatyta, kad žmogus turi pranešti policijai, jei sužinos apie planuojamą arba įvykdytą nusikaltimą, įskaitant ir seksualinį vaikų išnaudojimą.
Šis įstatymas bus taikomas visiems be išimties, o tai reiškia, kad ir Bažnyčiai.
Pastaroji iki šiol galėjo, tačiau neprivalėjo pranešti policijos pareigūnams, jei sužinodavo apie kunigų pedofilijos atvejį.
Žingsnis, kuris buvo privalomas, – informuoti nukentėjusį asmenį, kad jis gali dėl patirtos žalos kreiptis į teisėsaugą.
Dabar už tokį „solidarų tylėjimą“ lauks bausmės – iki trejų metų kalėjimo.
Baudžiamojo kodekso pataisoms pritarė tiek Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, tiek ir parlamentas.
Tuo metu Lenkijos žiniasklaida svarsto, kad įsigaliosiantys sugriežtinimai smogs ir Bažnyčiai, neretai vengiančiai atskleisti kunigų pedofilijos atvejus.
Pagal iki šiol galiojusius įstatymus, sužinojusi apie kunigo seksualiai išnaudojamus mažamečius, Bažnyčios valdžia pradėdavo vidinį tyrimą.
Apie jį teisėsaugos pareigūnai sužinodavo toli gražu ne visuomet, nes Bažnyčia turėdavo tik „moralinę atsakomybę, bet ne teisinę prievolę“ tai padaryti. O vidinis tyrimas kartais baigdavosi niekuo.
Nusikaltimą įvykdęs kunigas kartais net nebūdavo nušalinamas nuo tarnystės, o paprasčiausiai perkeliamas į kitą parapiją.
Beje, apie tai, kaip baigėsi Bažnyčios tyrimas, nukentėjusysis net nesužinodavo.
„Visos aukos išgirsdavo, kad nuo tada, kai pradedamas tyrimas, įvykis tampa Bažnyčios vidaus reikalu.
Metų metus nėra gaunama jokios informacijos apie progresą. Kartais aukos net neinformuojamos, kaip tyrimas baigėsi“, – „Wyborcza“ kalbėjo Marekas Lisinskis iš fondo „Nebijokite“, padedančio kunigų pedofilų aukoms.
