Pastarąsias dvi savaites vykdytas koordinuotas diplomatų išsiuntimas žymi naują lygį, matuojant aplinkinio pasaulio nepasitenkinimą Kremliumi. Po kovo 4-ąją Solsberyje įvykdytos atakos nervus paralyžiuojančia medžiaga Jungtinė Karalystė išvarė 60 Rusijos ambasados pareigūnų. Demonstruodamos solidarumą, 29 sąjungininkų ir draugų valstybės pasiuntė namo apie 150 rusų diplomatų. NATO lygiai taip pat pasielgė su 10 žmonių, dirbusių Rusijos misijoje Aljanso būstinėje Belgijoje. Maskvos režimas atsakė lygiaverčiais išsiuntimais.
Pernelyg daug dėmesio skirta šio kivirčo niuansams: ar vienas žingsnis yra visiškai lygiavertis kitam, taip pat ar išvykstantys diplomatai galės būti pakeisti. Yra didelis skirtumas tarp nuolatinio ryšių nutraukimo arba įstaigų uždarymo ir trikdančių, bet pataisomų paspartinto išvykimo arba atvykimo padarinių.
Daug svarbiau, ar pastarojo mėnesio veikla yra įžanga į rimtą spaudimą Maskvai, ar tik dramatiška, bet iš esmės vien simbolinė nepasitenkinimo išraiška.
Šiuo atveju didelė atsakomybė tenka Jungtinei Karalystei. Jeigu Theresos May vyriausybė nori išplėtoti praeitos savaitės pasiekimus, ji turėtų parodyti, kad yra pasiruošusi iškęsti kai kuriuos ekonominius nepatogumus ir prisiimti tam tikrą politinę riziką. Visų svarbiausia, kad Jungtinė Karalystė turi susitvarkyti su nešvarių rusiškų pinigų srautu, pastarąjį ketvirtį amžiaus tekančiu per Londono Sitį ir nekilnojamojo turto rinkos aukštąjį segmentą.
Plauti Rusijos pinigus yra blogai daugeliu atžvilgių. Dėl šios veiklos Jungtinė Karalystė ir kiti Vakarų finansų centrai tampa Rusijos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos subjektų blogiausių veikėjų bendrininkai. Į Vakarų valstybes tekantys milijardai beveik visais atvejais yra pavogti iš Rusijos, Ukrainos, Kazachstano ir kitų šalių žmonių. Jie atspindi, kaip yra kuriamos ir gaunamos, anot ekonomistų, „biurokratinės pašalpos“, o kalbant paprastai – kyšiai. Kitas jų šaltinis yra veikėjų, turinčių naudingų ryšių su politikais, vykdomas buvusių sovietinių šalių gamtinių išteklių grobstymas. Šių išteklių esama įvairių: pradedant angliavandenilių ir mineralų gavyba, baigiant radijo dažniais.
Be to, nešvarūs Rusijos pinigai tiesiogiai kenkia pačiai Jungtinei Karalystei. Šios lėšos yra ne vien korupcijos padarinys – jos taip pat skatina korupciją šalyje, į kurią yra nukreipiamos.
Bankininkai, teisininkai ir sąskaitininkai įpranta tvarkyti reikalus su gangsteriais ir elgtis su jais, tarsi jie būtų pagarbos verti klientai. Pinigų srautas kuria finansinius ramsčius – bendroves ir asmenis, kurių asmeninė gerovė yra priklausoma nuo išliekančių gerų santykių su Rusija. Šie ekonominių interesų bastionai greitai virsta politiniais. Dėl jų tampa sunkiau atsispirti Rusijos pastangoms primesti savo valią sprendžiant energetikos, karinės laikysenos ir kitus klausimus.
Aišku, ne visi pinigai iš Rusijos yra purvini. Turėtume maloniai priimti sąžiningą Rusijos verslą į savo finansų sistemą, o laisvę mylinčius rusus – į mūsų universitetus, kultūros renginius ir kitas Vakarų šalių gyvenimo sritis.
Taigi, valant mūsų finansų sistemą svarbiausia būtų užbaigti žalingą anoniminės nuosavybės teisės praktiką. Ji yra atsitiktinis ir nepageidaujamas ribotos atsakomybės bendrovių plėtros produktas. Šios įmonės buvo kuriamos kaip priemonė sumažinti akcininkams tenkančią verslo riziką ir tuo pačiu paskatinti verslumą. Niekas niekada nėra sakęs, kad jos taip pat turi suteikti anonimiškumą kompanijos savininkams.
Jungtinė Karalystė pavėluotai griežtina su faktinės nuosavybės teise susijusias taisykles, bet yra nustačiusi juokingai dosnų jų įsigaliojimo terminą – 2021 metais. Kur kas patikimesnis terminas būtų keli mėnesiai ar net savaitės. Būtina atminti, kad Rusija stebi – kaip ir mūsų sąjungininkai
E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.
