Nusikaltimas įvykdytas Zaporožės srityje, Berdiansko mieste. Buvęs bataliono „Donbas“ karys Vitalijus Oleška buvo nušautas į nugarą savo namo kieme. Paleidę šūvius užpuolikai pabėgo, tačiau neilgam, rašo „Unian“.
Trečiadienį policijai pavyko nustatyti jų tapatybes, jie buvo sulaikyti. Kaip paaiškėjo, užpuolikų iš viso buvo penki. V.Oleškos nužudymu įtariamas taip pat buvęs karys, kariavęs Ukrainos pusėje, batalione „Tornado“ prieš separatistus.
Tačiau, kaip tikino Ukrainos liaudies deputatas Antonas Geraščenka, „pasirinkęs kitą pusę ir žengęs į kriminalinį pasaulį“.
„Kiti sulaikytieji yra žudiko bendrininkai. Tai yra jauni vaikinai, sportininkai. Jie kilę iš Dnipro arba Dniepropetrovsko srities. Kol kas jie tyli. Suprantu, kad laukia kol nužudymo užsakovai juos išgelbės nuo bausmės. Tačiau tokių galimybių nėra – liudininkų parodymai aiškūs“, – sakė partijos „Nacionalinis frontas“ narys A.Geraščenka.
Ukrainos policija pranešė, kad šiuo metu svarstoma pateikti jiems kaltinimus dėl nužudymo.
Kaip paaiškėjo, nusikaltėliai nužudymui ruošėsi dvi dienas. Jie iš anksto parūpino du automobilius. Vienas iš jų buvo registruotas Europoje. Įvykdę nusikaltimą užpuolikai persėdo į jį ir tikėjosi pasprukti. Tačiau policijos pareigūnams pradėjus paieškos operaciją jie buvo sulaikyti.
Ukrainos policija nurodo, kad nusikaltimo motyvas kol kas nėra aiškus. Tačiau V.Oleškos draugai pasakojo, jog jis turėjo nesutarimų su vietos valdžia.
„Taip, jis turėjo konfliktą su vietos verslininku, Aukščiausiosios Rados deputatu Aleksrandru Ponamariovu. Taip, kovojome prieš šį vietos feodalą, kuris finansavo „tituškų“ veiklą 2014 m. Maidane.
Yra ir nuotraukos, ir vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kad jie rinko autobusus žmonių, mokėjo jiems ir vežė ten.
Tačiau konfliktas kilo dėl to, kad A.Ponamariovas užtvėrė žmonėms priėjimą prie jūros. Ten netoliese buvo autobuso stotelė, iš kurios išlipę žmonės eidavo link jūros pro A.Ponamariovo sandėlius. Tačiau jis ėmė ir užtvėrė.
Padavėme jį į teismą. Du teismus laimėjome, tačiau trečiajame mums nepavyko įrodyti savo tiesos. Užginčijome sprendimą ir po mėnesio turėjome sulaukti sprendimo, tačiau matote, kas išėjo“, – kalbėjo V.Oleškos draugas Anatolijus Manziukas.
Jis pasakojo, kad iki karo V.Oleška buvo sėkmės lydimas verslininkas. Tačiau prasidėjus neramumams Rytų Ukrainoje, nusprendė stoti ginti šalies.
„Jis pateko į nelaisvę, grįžęs iš jos pardavė verslą, nes jis jau buvo gerokai apleistas. Už gautus pinigus pastatė dukrai viešbutį. Tačiau prasidėjus nesutarimams su vietos valdžia į viešbutį nuolat ėmė plūsti įvairios komisijos. Jos klastojo dokumentus“, – tvirtino A.Manziukas.
Jis pasakojo, kad dieną prieš nužudymą V.Oleška lankėsi teisme.
„Berdiansko valdžia padavė jį į teismą neva už nelegalias statybas, tačiau patys posėdžiuose nesilankydavo, nes žinojo, kad jų pateikti dokumentai yra suklastoti. Žinome, kad už šito yra A.Ponamariovas“, – tvirtino A.Manziukas.
Kita Berdiansko aktyvistė Marija Dragozova taip pat tikino, kad V.Oleškos nužudymas gali būti susijęs su A.Ponamariovu.
„Jis pastaruoju metu buvo vienas didžiausių aktyvistų visoje Zaporožės srityje. Jis rūpinosi klausimais, susijusiais su vandens kaina gyventojams, siekė, kad būtų sumažintos viešojo transporto kainos. Jis kovojo už tai, kad vietos valdžios sprendimams realiai, o ne tik teoriškai reikėtų visuomenės pritarimo.
Jis stipriai kritikavo Berdiansko merą Vladimirą Čepurną ir jo šeimininką A.Ponamariovą. Būtent su šiuo oligarchu jis siejo visų miesto problemų šaknis“, – V.Oleškos darbus vardijo M.Dragozova.
