Jis pabrėžė, kad Ukrainoje Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės.
„Mes neturėjome, neturime ir neturėsime valstybinės Bažnyčios. Ir į ... Ortodoksų Bažnyčią taip pat niekas nieko nekvies per prievartą. Dar kartą pareiškiu: tai kiekvieno tikinčiojo laisvo pasirinkimo klausimas. Garantuoju, kad valdžia gerbs tuos, kas nuspręs likti Bažnyčios struktūroje, išlaikysiančioje vienybę su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia. Tai jų pasirinkimas ir mums jį reikia gerbti“, – sekmadienį Kijevo Sofijos aikštėje, kur vyks trumpos padėkos pamaldos, sakė P.Porošenka.
Ukrainos prezidentas taip pat pažymėjo, kad valstybė gins Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios (MP+UOB) dvasininkų ir tikinčiųjų, kurie savanoriškai nuspręs išeiti iš Maskvos patriarchato ir su kitais ortodoksais kurs vieningą Ukrainos Bažnyčią, teises.
Pasak prezidento, „nepriklausomos Bažnyčios kūrimas negali būti pagrindas nesantaikai, priešpriešai ir prievartai“.
P.Porošenka pareiškė, kad jei kur nors atsiras žmonių, raginančių jėga užimti lauras, vienuolynus ar šventoves, tai bus „Maskvos agentūros“ darbas.
„Neleisime Kremliui sukelti religinio karo mūsų valstybės viduje“, – pabrėžė jis.
Prezidentas pridūrė, kad valstybė religiniu klausimu savo misiją įvykdė ir toliau turi veikti pati Bažnyčia.
Stambule įsikūręs ekumeninis patriarchatas ketvirtadienį paskelbė sutikęs pripažinti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios nepriklausomybę – autokefaliją. Šis sprendimas buvo džiaugsmingai įvertintas Kijeve, bet pasmerktas Maskvoje.
Ukrainos Bažnyčia šiuo metu yra pasidalijusi į tris Bažnyčias, kurių vieną techniškai prižiūri Maskvos patriarchas. Vyriausybė Kijeve šį faktą laiko nepriimtinu vykstant karui su Rusijos remiamais Rytų Ukrainos separatistais.
Stambulo sinodo susitikimas, kuriam pirmininkavo ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, laikomas „pirmuoju tarp lygių“ 300 mln. tikinčiųjų turinčioje pasaulio ortodoksų krikščionių bendruomenėje, „nusprendė tęsti autokefalijos suteikimo Ukrainos bažnyčiai“ procesą, sakoma oficialiame patriarchato pranešime.
Ukrainoje šiuo metu yra trys ortodoksų Bažnyčios. Didžiausia iš jų yra MP+UOB, kuri liko Rusijos Ortodoksų Bažnyčios jurisdikcijoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Taip pat yra dvi atsiskyrusios Bažnyčios: dabar ekumeninio patriarchato pripažįstama Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (KP+UOB), vadovaujama patriarcho Filareto, ir Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia (UAOB), vadovaujama metropolito Makarijaus.
Ekumeninio patriarchato Šventasis Sinodas – Baltramiejaus I vadovaujama sprendimų priėmimo institucija – taip pat sutiko grąžinti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Filaretui ir Kijevo metropolitui Makarijui kanoninius rangus po jų ekskomunikacijos ginče su Maskva.
Pateikdamas savo pirmą reakciją Filaretas sakė, kad ketvirtadienio sprendimas sudarys jo šaliai sąlygas galutinai įkurti vieningą Ukrainos Bažnyčią, ir pažadėjo netrukus sušaukti susitikimą susivienijimui aptarti ir naujam patriarchui išrinkti.
Maskvos patriarchatas dėl šio reikalo jau nutraukė „diplomatinius ryšius“ su ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi I, Stambule reziduojančiu pasaulio ortodoksų krikščionių dvasiniu lyderiu, apkaltinęs jį neleistinu kėsinimusi į jo dvasinę teritoriją.
Trečiadienį įtakingas Maskvos patriarchato hierarchas net perspėjo, kad parapijiečiai Ukrainoje savo noru neperduos bažnyčių naujajai ortodoksų institucijai.
