Dauguma savaitgalį žuvusiųjų Sicilijoje – vienos šeimos nariai, kurių namas buvo tiesiog nuneštas potvynio šeimai vakarieniaujant.
Šiaurės Italijoje audros nuo pasaulio atskyrė kaimus, miestelius, išvertė milijonus medžių. Jiems ataugti prireiks šimtmečių.
Palaužė gražiąją salą
Savaitgalį siautusių audrų siaubta Sicilija sugniuždyta.
Gatvės virto viską šluojančiomis upėmis, kurios tvindė namus ir automobilius.
Didžiausią nelaimę gamtos stichija išprovokavo Palermo apylinkėse, Kasteldačos miestelyje, kur po didžiulių liūčių patvinusi upė purve paskandino vilą su visais joje buvusiais žmonėmis.
Devyni šeimos nariai, tarp jų vos kelerių metų mažyliai, vėliau tapę stichijos aukomis, namuose lemtingą akimirką linksmai vakarojo su šeima ir draugais.
Italijos žiniasklaida praneša, kad trys vakarienės dalyviai – vyras ir dvi mergaitės – nelaimės per stebuklą išvengė, nes lemtingu momentu buvo išėję nusipirkti saldumynų. Dar vienam pavyko išsigelbėti įsikibus į medį.
„Nežinau, kaip man pavyko likti gyvam. Pamačiau, kad vanduo teka į namo vidų. Visiems pasakiau: skubiai eikime iš čia. Tačiau vos pravėriau duris, ir mane nubloškė vandens srovė. Užsikabinau už medžio, taip ir išsigelbėjau“, – siaubingas akimirkas prisiminė visą šeimą iš karto praradęs Giuseppe Giordano.
Buvo galima nuspėti?
Kelias šeimas palietusi drama sukrėtė šalį ir privertė ieškoti kaltų. Teigiama, kad nelaimę buvo galima nuspėti. Esą ji atvėrė ypač opią ir nesprendžiamą nelegalių pastatų problemą.
Anot Italijos žiniasklaidos, upės nušluoto namo šioje pavojingoje vietoje tiesiog neturėjo būti – jis buvo pastatytas neteisėtai ir pernelyg arti vandens, todėl dar 2011 m. turėjo būti nugriautas, kaip ir kiti šalia upės be leidimų iškilę pastatai.
Šiuo metu aiškinamasi, kodėl savivaldybė to nepadarė.
„Aš, kaip meras, pranešiau apie namą policijai. Paskui kreipiausi į prokuratūrą kartu su buvusiu Kasteldačos meru. Įspėjome, kad situacija pavojinga, nes tai – didžiulės hidrogeologinės rizikos zona. Bet net ir po to niekas nepajudėjo, o statybos aplink upės vagą tęsėsi“, – teisinosi gretimo Altavilos Miličijos miestelio meras.
Jis pasakojo, kad laikui bėgant upė pakeitė vagą, o namai, pažeidžiant visus įstatymus, buvo statomi net ten, kur anksčiau tekėjo vanduo. Vakare upė sugrįžo į vagą ir nutiko tragedija.
„Jei buvo koks nors pavojus, kodėl mūsų neįspėjo? Aš dvi su puse valandos kabėjau ant medžio ir šaukiausi pagalbos. Praradau viską, esu žmogus, patekęs į beviltišką padėtį“, – neslėpdamas ašarų sakė G.Giordano.
Patvinusios upės kitose Sicilijos vietovėse nusinešė dar 3 žmonių gyvybę. Du iš jų – vokiečiai, juos mirtina vandens srovė užklupo automobilyje.
Lyg pasaulio pabaiga
Dolomitų apokalipsė – taip italų žiniasklaida apibūdino baisios audros padarinius šalies šiaurėje, Veneto regione suniokojusios kalnų miestelius ir nuo žemės paviršiaus nušlavusios ištisus miškus.
Beluno miestelio apylinkėse audra ir liūtis sukėlė didžiules griūtis. Tūkstančiai žmonių čia jau savaitę gyvena atskirti nuo pasaulio – be šviesos, telefono ryšio ir geriamojo vandens.
Skaičiuojama, kad viskam atstatyti prireiks ne vienų metų, tačiau ilgiausiai užtruks panaikinti gamtai padarytą žalą. Mat 190 km/val. greičiu siautėjęs vėjas sunaikino bent 50 tūkst. ha miško.
„Pirmasis pasaulinis karas nenušlavė nuo žemės tiek medžių, kiek tai padarė vėjas prieš keletą dienų“, – sakė vieno nukentėjusių miestelių Asiadžo meras Roberto Rigoni-Sternas.
„Reikės ketverių penkerių metų vien miškui išvalyti. Kalbame apie 4 mln. medžių, kuriuos reikės atsodinti, nors augintojai skaičiuoja, kad jų – bent 10 mln.
Tai mirtinas smūgis ekosistemai. Išnaikinus ištisus miškus išnyks ir bioįvairovė.
Pasikeis net vietinis klimatas, tai lems ir hidrogeologinę padėtį, gali lemti įvairius nestabilumus, nuošliaužas, griūtis. Nekalbame jau apie didžiulius ekonominius nuostolius, kuriuos sudarys ne tik tai, kad reikės sudėtingomis sąlygomis išvežti milijonus kubinių metrų medienos, kuri vėliau tiks tiktai deginti“, – apie didžiulę žalą kalbėjo miškininkų atstovė Paola Favero.
Po gamtos stichijos sukeltų nelaimių, kurios praėjusią savaitę pareikalavo kelių dešimčių žmonių gyvybės, Italijos gelbėjimo tarnybos įspėjo žmones būti itin atsargius ir visada rimtai reaguoti į jų siunčiamus pranešimus, įspėjančius apie ateinančias audras.
Ministrų kabineto atstovai, aplankę nusiaubtas vietas, įspėjo, jog tokios nelaimės gali kartotis.
„7,5 milijono italų gyvena pavojingose zonose. Italija – trapi šalis“,– sakė aplinkos ministras Sergio Costa.
Skaičiuojama, jog Italija yra tarp dešimties labiausiai nuo gamtos nelaimių nukenčiančių pasaulio šalių. Sausros, potvyniai, uraganai ir žemės drebėjimai čia per 20 metų pridarė beveik 50 mlrd. eurų nuostolių.
