Šis Seulo sprendimas dar labiau apkartins abiejų kaimynių santykius ir jau išprovokavo griežtą Japonijos reakciją: Tokijas iškvietė Pietų Korėjos ambasadorių ir paragino Seulą gerbti savo „tarptautinį pažadą“.
Vadinamųjų paguodos moterų, kurios per Antrąjį pasaulinį karą buvo laikomos japonų kariuomenės sekso vergijoje, klausimas yra itin opus ir ištisus dešimtmečius temdo Pietų Korėjos ir jos buvusios kolonijinės valdytojos Japonijos santykius.
Nors abi šios šalys yra demokratijos, rinkos ekonomikos ir JAV sąjungininkės, turinčios atremti dominavimo siekiančios Kinijos ir branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos grėsmę, Seulo ir Tokijo santykius smarkiai veikia ginčai dėl istorijos ir teritorijos.
Minimas fondas buvo įsteigtas sudarius prieštaringai vertinamą 2015 metų dvišalį susitarimą, pagal kurį Tokijas pervedė 1 mlrd. jenų (7,8 mln. eurų dabartiniu kursu) kaip kompensaciją aukoms, o Seulas sutiko nebekelti šio klausimo.
Tačiau susitarimas, kurį sudarė Pietų Korėjos eksprezidentė Park Geun-hye, JAV siekiant sutaikyti savo svarbias sąjungininkes Azijoje, papiktino kai kurias aukas, kurios pareiškė, kad tai neprilygsta Japonijos atsakymui už karo metų nusikaltimus.
Park Geun-hye pakeitęs dabartinis prezidentas Moon Jae-inas smerkė susitarimą, o jo administracija anksčiau šiais metais pažadėjo sugrąžinti tuos pinigus Japonijai, nors pakto neatsisakė.
„Mes... imsimės teisinių žingsnių Susitaikymo ir gijimo fondui oficialiai išformuoti“, – paskelbė šį fondą prižiūrinti Pietų Korėjos lyčių lygybės ministerija.
„Remdamiesi savo apžvalgų rezultatais ir dabartinėmis su fondu susijusiomis aplinkybėmis nusprendėme užbaigti šį projektą“, – sakoma ministerijos pareiškime. Jame priduriama, kad ministerija ieškos „protingo būdo tvarkyti“ likusius Japonijos atsiųstus pinigus.
Tokijas reagavo griežtai ir pareikalavo Pietų Korėjos gerbti paktą, perspėdamas, kad priešingu atveju Seulas rizikuoja susigadinti reputaciją.
„Šis prieš trejus metus sudarytas Japonijos ir Pietų Korėjos susitarimas buvo galutinis ir neatšaukiamas nutarimas“, – žurnalistams Tokijuje sakė premjeras Shinzo Abe.
„Jei tarptautinis pažadas sulaužomas, nebeįmanoma išlaikyti ryšių tarp vienos ir kitos šalies. Viliuosi, kad Pietų Korėja, kaip tarptautinės bendruomenės narė, imsis atsakingų veiksmų“, – sakė Sh. Abe.
Japonijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Pietų Korėjos ambasadorių pasiaiškinti dėl jo šalies veiksmų.
2016 metais įsteigus minimą fondą, dešimtys nukentėjusiųjų ar jų šeimų jam pateikė paraiškas dėl 4,4 mlrd. vonų (3,4 ml. eurų). Pietų Korėjos vyriausybė vėliau šias išlaidas padengė savo pinigais.
Dauguma istorikų sako, kad iki 200 tūkst. moterų buvo paverstos japonų karių sekso vergėmis. Jos buvo daugiausia korėjietės, bet tarp jų buvo ir moterų iš kitų Azijos dalių, įskaitant Kiniją.
Daugelis Pietų Korėjos gyventojų tebejaučia apmaudą dėl Japonijos brutalios 1910–1945 metų okupacijos Korėjos pusiasalyje, be to, abi šalys nėra išsprendusios poros teritorinių ginčų.
