Išimtys bus taikomos tuomet, jei rusai norės atvažiuoti į Ukrainą į artimojo laidotuves arba jei dalyvauja humanitarinėje misijoje.
Ukrainos sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrejus Demčenka paaiškino, kad draudimas įvedamas dėl to, jog šie negali paaiškinti savo atvykimo tikslo. Ketvirtadienį į Ukrainą nebuvo įleisti 33 asmenys iš Rusijos.
Daliai jų neleista kirsti Ukrainos sienos dėl to, kad praeityje jie pažeidė šios šalies įstatymus lankydamiesi Kryme.
Įtampa tarp Ukrainos ir Rusijos išaugo praeitą sekmadienį. Tądien per incidentą netoli Maskvos aneksuoto Krymo krantų Rusijos sienų apsaugos patruliniai laivai apšaudė ir užėmė tris Ukrainos laivus bei 24 jų įgulų narius.
Tačiau Maskva savo kaltę neigia ir kaltina Kijevą surengus provokaciją.
Vakarų vyriausybės šiame ginče stojo į Kijevo pusę, kaltindamos Rusiją neteisėtai blokavus laivybos kelią į Azovo jūrą ir ėmusis nepagrįstų karinių veiksmų.
Reaguodamas į įvykius Azovo jūroje JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad dėl konfrontacijos atšaukia ilgai lauktą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime.
Pasmerkė Rusiją
Europos Sąjunga trečiadienį griežtai pasmerkė Rusiją dėl ukrainiečių laivų apšaudymo ir užėmimo Kerčės sąsiauryje.
Tačiau po tris dienas trukusių svarstymų valstybės narės nesugebėjo sutarti dėl naujų sankcijų Maskvai.
„Esame sunerimę dėl šio Rusijos jėgos panaudojimo, kuris, turint galvoje didėjančią to rajono militarizaciją, yra nepriimtinas“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini.
Išplatintas pareiškimas yra gana griežtas, tačiau turėtų nuvilti kai kurias Bendrijos nares, kurios tikėjosi, kad šalys užims griežtesnę bendrą poziciją Maskvos atžvilgiu po to, kai bloko pareigūnai pareiškė, kad ES svarsto naujų sankcijų Rusijai galimybę.
Bendrijos aukšto rango pareigūnai nuo savaitgalio intensyviai diskutavo apie tai, kaip reaguoti į sekmadienį prie Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio įvykusį incidentą, kai Rusija apšaudė ir užėmė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.
Šis incidentas smarkiai padidino įtampą regione bei išprovokavo nuogąstavimus, kad padėtis gali dar paaštrėti.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paprašė NATO valstybių, tarp jų Vokietijos, atsiųsti karinių laivų į Azovo jūrą ir tokiu būdu parodyti paramą jo šaliai konfrontacijoje su Rusija.
„Vokietija yra viena artimiausių mūsų sąjungininkių. Mes tikimės, kad NATO valstybės pasirengusios pasiųsti karinių laivų į Azovo jūrą padėti Ukrainai ir užtikrinti saugumą“, – sakė jis Vokietijos dienraščiui „Bild“.
