„Jebas, Neilas, Marvinas, Doro ir aš su liūdesiu pranešame, kad po 94 nuostabių metų mūsų brangus Tėtis mirė“, – sakoma jo sūnaus – irgi buvusio prezidento – George'o W. Busho pranešime, paskelbtame per „Twitter“ šeimos atstovo.
„George'as H. W. Bushas buvo iškiliausio charakterio žmogus ir geriausias tėtis, kokio galėtų prašyti sūnus ar dukra“, – pridūrė jis.
Miręs jis paliko penkis vaikus ir 17 vaikaičių. Jis buvo dvi kadencijas JAV prezidento pareigas ėjusio George'o W. Busho ir buvusio Floridos gubernatoriaus Jebo Busho tėvas
Planai dėl G. H. W. Busho laidotuvių bus paskelbti artimiausiu laiku, pridūrė šeimos atstovas.
94-ejų G.H.W. Bushas buvo seniausias tebegyvenantis JAV eksprezidentas.
Dešimt svarbiausių jo gyvenimo datų:
1924 m. birželio 12 d.: George'as Herbertas Walkeris Bushas gimė Miltono mieste Masačusetso valstijoje.
1942 m. birželio 12 d.: G. W. H. Bushas per savo 18-ąjį gimtadienį užsirašo į JAV karines jūrų pajėgas ir tampa jų jauniausiu lakūnu. Per Antrąjį pasaulinį karą jis atliko iš viso 58 kovines misijas kaip lėktuvnešio torpednešių eskadrilės narys. 1944 m. rugsėjo 2-ąją jo lėktuvas buvo numuštas virš Ramiojo vandenyno, bet G. W. H. Bushas buvo išgelbėtas.
1945 m. sausio 6 d.: Paleistas iš karinio laivyno G. H. W. Bushas vedė Barbarą Pierce. Jiedu susilaukė šešių vaikų: George'o Walkerio Busho, vėliau irgi tapusio prezidentu, Robino (mirė būdamas ketverių metų), Johno, dar žinomo kaip Jebas, Neilo, Marvino ir Dorothy.
1953 m.: G. H. W. Bushas kartu su kitais Teksase įkuria naftos bendrovę „Zapata Petroleum“.
1967–1971 m.: Dvi kadencijas dirba JAV Atstovų Rūmuose kaip Respublikonų partijos narys.
1971–1973 m.: Darbas JAV ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų poste.
1976–1977 m.: Tarnyba Centrinės žvalgybos (CŽV) direktoriaus pareigose.
1981–1989 m.: Tarnyba JAV viceprezidento poste Ronaldo Reagano administracijoje. Per 1980 metų prezidento rinkimų kampaniją G. H. W. Bushas pralaimėjo R. Reaganui respublikonų pirminius rinkimus.
1989–1993 m.: Tarnyba Jungtinių Valstijų prezidento poste. 1990 metų rugpjūtį G. H. W. Bushas sutelkė tarptautinę koaliciją prieš Irako diktatoriaus Saddamo Husseino invaziją į Kuveitą. 1991 metų vasarį koalicijos pajėgos išvadavo Kuveitą per operaciją „Audra dykumoje“ (Desert Storm).
1992 m.: Kovodamas dėl antrosios kadencijos G. H. W. Bushas pralaimi demokratui Billui Clintonui.
Užsienio politikos realistas
41-asis JAV prezidentas, užsienio politikos realistas, 1989 metais paskelbė „naująją pasaulio tvarką“, vedusią prie didžiulį sukrėtimą sukėlusio, bet daugiausiai taikus Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
„Mes žinome, kas veikia – laisvė veikia, Mes žinome, kas teisinga – laisvė yra teisinga. Mes žinome, kaip užtikrinti labiau klestintį žmogaus gyvenimą Žemėje – laisvos rinkos, laisvas žodis, laisvi ir rinkimai ir laisvas valios išreiškimas, kuriam netrukdo valstybė“, – tokiai žodžiai jis kreipėsi į amerikiečius per inauguraciją 1989 m. sausio 20 d.
Jis taip pat subūrė precedento neturėjusią koaliciją, 1991-aisiais įveikusią Irako autoritarinį lyderį Saddamą Husseiną, bet jo nenuvertusią. Tačiau jo karinis įsiveržimas Vidurio Rytuose tapo tolesnio chaoso tame regione šaukliu.
Šis apdovanojimų pelnęs Antrojo pasaulinio karo lakūnas ir buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas prezidento pareigas ėjo tik vieną kadenciją. 1992 metais, ekonomiką ištikus nuosmukiui, jis pralaimėjo rinkimus demokratui Billui Clintonui.
Baigęs prezidento kadenciją G. H. W. Bushas sutelkė dėmesį į filantropinę veiklą. Jis kartu su B. Clintonu padėjo rinkti lėšas nukentėjusiems nuo 2004 metų Azijos cunamio ir 2010 metų Haičio žemės drebėjimo.
2017 metais Teksasą nusiaubus uraganui „Harvey“ G. H. W. Bushas vėl ėmėsi rinkti lėšas nukentėjusiems kartu su eksprezidentais B. Clintonu, Jimmy Carteriu ir sūnumi George'u.
„Esu itin dėkingas už kiekvieną minutę, praleistą su prezidentu Bushu ir visada laikysiu mūsų draugystę viena didžiausių savo gyvenimo dovanų“, – sakoma B. Clintono pranešime.
Visuomet troško tarnauti tėvynei
Persijos įlankos karas, pavadintas operacija „Audra dykumoje“, buvo ryškiausias etapas jo, kaip prezidento istorijoje. 2011 metų sausį, kai buvo žymimas operacijos 20-metis, jis teigė, kad misija pasiuntė aiškią žinią pasauliui: „JAV gali panaudoti karinę galią visame pasaulyje. Net ir toje dalyje, kur valstybės manė, jog mes niekada nesikišime. Tai buvo ypatingas istorinis įvykis. Ir visuomet bus.“
Po to, kai Irako pajėgos 1990 metais įsiveržė į Kuveitą, G.W.Bushas vyresnysis skubiai ėmė kurti karinę sąjungą su Arabų valstybėmis. Po Kuweito išlaisvinimo, jis atmetė pasiūlymą pulti Bagdadą, užbaigė kautynes po 100 valandų nuo tada, kai jos prasidėjo.
„Mūsų tikslas juk buvo kitoks, – tada kalbėjo prezidentas. – Gerai tai, kad išvengėme tokio didelio skaičiaus aukų, kaip iš pradžių prognozuota ir kaip mes labiausiai bijojome.”
Tačiau Irako pralaimėjimas nelėmė režimo sugriuvimo, kaip dauguma šio prezidento administracijoje žadėjo.
„Aš apsiskaičiavau“, – 2003 metais pripažino buvęs prezidentas, kai tais metais po jo sūnaus G.W.Busho pradėto karo buvo nuverstas Irako lyderis, o vėliau sekė ilgas kruvinas sukilimas.
Antraip nei jo sūnus, kuris niekada netarnavo kariuomenėje, G.Bushas vyresnysis buvo karo didvyris. Vos sulaukęs pilnametystės jis įstojo į karinį jūrų laivyną, nors jo tėvas reikalavo iškart po mokyklos stoti į universitetą.
Vienu metu jis buvo tapęs pačiu jauniausiu JAV karinio jūrų laivyno pilotu lėktuvnešyje „USS San Jacinto“.
Jo kariniai pasiekimai buvo apdovanoti valstybiniu lygiu, jis įvertintas medaliu už drąsą.
1944 metais jo lėktuvas buvo numuštas, kai G.H.W.Bushas bombardavo Japonijos radijo bokštą. Aštuoni kiti lakūnai buvo sugauti ir nužudyti. Tačiau G.H.W.Bushą spėjo išgelbėti JAV povandeninis laivas.
„Tame laive aš užmezgiau draugystes, kurios truko visą mano gyvenimą“, – sakė G.H.W.Bushas.
Kankino Parkinsono liga
G.H.W. Bushas birželį buvo išrašytas iš ligoninės, kur aštuonias dienas buvo gydomas dėl žemo kraujospūdžio ir nuovargio.
„Prezidentas yra labai dėkingas ir už nuostabų rūpinimąsi, ir už daugybę gerų palinkėjimų, kurių sulaukė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ tuomet rašė J. McGrathas.
Ligoninėje G.H.W. Bushas tą kartą gulėjo jau antrą kartą per vieną mėnesį, balandžio viduryje mirus jo mylimai žmonai, buvusiai pirmajai šalies poniai Barbarai Bush, kuri buvo Bushų politinės dinastijos matriarchė.
Tuomet jis buvo pasigavęs infekciją, kuri išplito į kraują, ir iš pradžių jį teko gydyti intensyviosios slaugos skyriuje.
G.H.W. Bushas, kuris sergo Parkinsono liga ir buvo prikaustytas prie invalido vežimėlio, pastaraisiais metais kelis kartus gydėsi ligoninėje.
Jis buvo George'o W. Busho, kuris prezidento poste dirbo 2001-2009 metais, tėvas.
Vyresnysis Bushas prezidentu buvo išrinktas 1988-aisiais, bet dirbo tik vieną kadenciją ir 1992-aisiais pralaimėjo demokratui Billui Clintonui.
JAV šiuo metu turi keturis tebegyvenančius eksprezidentus: velionio sūnų George'ą W. Bushą, Baracką Obamą, Billą Clintoną ir Jimmy Carterį.
Užuojautą išreiškė ir D.Trumpas
Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pagerbė mirusį lyderį ir gyrė jo visą gyvenimą trukusią tarnybą savo šaliai, taip pat „nesvyruojančią lyderystę“ paskutiniosiomis Šaltojo karo dienomis.
„Melania ir aš prisidedame prie sielvartaujančios tautos, gedėdami buvusio prezidento George'o H. W. Busho netekties“, – sakoma D. Trumpo pareiškime, paskelbtame iš Buenos Airių, kur jis yra išvykęs dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime.
„Savo neatsiejamu originalumu, nuginkluojančiu sąmoju ir nesvyruojančiu įsipareigojimu tikėjimui, šeimai ir šaliai prezidentas Bushas įkvėpė ištisas amerikiečių kartas viešajai tarnybai“, – pridūrė valstybės vadovas.
Anot politologų, G. H. W. Bushas nebuvo geros nuomonės apie Donaldą Trumpą ir 2016-ųjų lapkritį nebalsavo už jį, nors šis buvo jo partijos kandidatas. D. Trumpas nedalyvavo Barbaros Bush laidotuvėse. Jis pranešė nedalyvausiantis ceremonijoje „iš pagarbos Bushų šeimai“.
Buvęs prezidentas demokratas Barackas Obama pareiškė, kad Amerika prarado „patriotą ir kuklų tarną“.
„G. H.W. Bushas savo gyvenimą pašventė šaliai, kurią mylėjo“, – sakoma B. Obamos ir jo žmonos Michellės pareiškime.
Prezidentė pareiškė užuojautą dėl 41-ojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento George‘o Herberto Walkerio Busho mirties.
Pasak šalies vadovės, Lietuva galėjo atsiremti į tvirtą prezidento petį savo Nepriklausomybės aušroje ir jį atsimins kaip vieną iš svarbiausių draugų. Tai buvo principingas politikas, kuris jautė pareigą ginti saugumą ir laisvę, rašoma prezidentūros pranešime.
D. Grybauskaitės teigimu, pats patyręs Antrojo pasaulinio karo sunkumus, G. Bushas vyresnysis kovojo prieš diktatūrą ir agresiją, jis nelaukė pasaulinės taikos, o pats ją kūrė.
„Jo valdymo metu Amerika išgyveno didžiųjų vilčių metą. O jos prezidentas stovėjo besikuriančios naujosios pasaulio santvarkos sargyboje“, – rašoma pranešime.
D. Grybauskatiė pareiškė užuojautą velionio šeimai, draugams ir visiems amerikiečiams.
Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas šeštadienį pareiškė, kad ankstesnę dieną miręs buvęs JAV prezidentas George'as H. W. Bushas atliko itin svarbų vaidmenį užbaigiant Šaltąjį karą ir pavadino jį „tikru partneriu“.
87 metų M. Gorbačiovas pareiškė gilią užuojautą 41-ojo JAV prezidento šeimai ir visiems amerikiečiams.
Abu lyderiai atliko istorinį žingsnį, per 1989 metų Maltos viršūnių susitikimą paskelbę Šaltojo karo pabaigą. Tai įvyko praėjus kelioms savaitėms po Berlyno sienos griūties, o Amerikos lyderis tąsyk išreiškė palaikymą M. Gorbačiovo inicijuotam Sovietų Sąjungos persitvarkymui.
„Su šiuo žmogumi susiję daug mano prisiminimų. Turėjome galimybę dirbti kartu milžiniškų iššūkių laikais“, – M. Gorbačiovo komentarus citavo naujienų agentūra „Interfax“.
„Ir tai buvo dramatiškas metas, iš kiekvieno reikalavęs didžiulės atsakomybės“, – pridūrė M. Gorbačiovas. – Rezultatas buvo Šaltojo karo ir ginklavimosi varžybų pabaiga.“
Paskutinysis Sovietų Sąjungos lyderis gyrė vyresnįjį Bushą už jo indėlį „į šį istorinį pasiekimą“.
„Jis buvo tikras partneris“, – pabrėžė M. Gorbačiovas.
1991 metais M. Gorbačiovas ir G. H. W. Bushas pasirašė Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (Strategic Arms Reduction Treaty, START I). Pagal ją abi supervalstybės pirmąkart įsipareigojo sumažinti savo turėtus didelio nuotolio branduolinių ginklų arsenalus.
