Interviu Lenkijos visuomeniniam radijui J. Czaputowiczius pareiškė, kad Varšuva aiškinasi kryžių likvidavimo aplinkybes. Pasak ministro, jei pasitvirtins informacija, kad tokius veiksmus sankcionavo Minskas, „tai būtų blogas signalas“.
„Valstybė turi neužmiršti mirčių ir aukų, šiuo atveju – stalinistinio režimo“, – pridūrė jis.
Anot ministro, Lenkijos diplomatinė misija stebi, kaip klostosi padėtis.
Ketvirtadienį ryte Kurapatų giraitėje buvo nugriauta apie 70 kryžių, kuriuos pernai vasarą pastatė Baltarusijos opozicijos aktyvistai.
Pareigūnai iš pradžių nekomentavo kryžių griovimo, o vėliau paskelbė, kad Kurapatuose „vykdomi planiniai darbai, susiję su miško ūkio tvarkymu“.
„Griaunami tik tie objektai, kurie buvo įrengti neturint jokių leidimų“, – pabrėžė Miškų ūkio ministerija ministerija.
Prieš kryžių likvidavimą pasisakė Baltarusijos Katalikų Bažnyčios vadovas Tadeušas Kondrusevičius, daugybė opozicijos politikų ir aktyvistų, Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič ir kai kurie deputatai.
Kaip nurodoma įvairuose šaltiniuose, Kurapatų giraitėje palaidota nuo kelių dešimčių iki šimtų tūkstančių stalinizmo represijų aukų. Nužudytieji yra įvairių tautybių: be baltarusių ten yra palaidota rusų, lenkų, žydų, lietuvių. Kapavietės yra 15 hektarų teritorijoje, kurią saugo valstybė.
Šiemet Kurapatų memorialas kelis kartus tapdavo vandalų taikiniu. Metų pradžioje nežinomi asmenys sulaužė prieš 25 metus JAV prezidento Billo Clintono padovanotą memorialinį suolą. Vėliau, kovo mėnesį, vandalai išpaišė dažais kitus memorialinius objektus.
Praėjusiais metais Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka liepė „įvesti tvarką“ Kurapatuose ir paragino aktyvistus baigti „jovalą ant kaulų“.
Šiemet A. Lukašenka pareiškė, kad kategoriškai nepritaria nesankcionuotoms akcijoms giraitėje.
„Ir kad demonstracijų su kryžiais palei perimetrą taip pat nebebūtų. Kam jūs įrengėt šiuos baltus kryžius? Tai demonstracija. Aš esu prieš demonstraciją“, – pabrėžė valstybės vadovas.
