V. Zelenskis, kurio buvimas politikoje iki šiol buvo susijęs tik su prezidento vaidmeniu satyriniame televizijos seriale, nugalėjo prieš perrinkimo siekusį Petro Porošenką, surinkęs apie 72–73 proc. balsų, rodo kelios balsavusių rinkėjų apklausos.
V.Zelenskis per sekmadienį vykusį antrąjį rinkimų ratą gavo apie 73,2 proc. balsų, o už dabartinį šalies vadovą Petro Porošenką balsavo 24,46 proc. rinkėjų, pirmadienio rytą pranešė Centrinė rinkimų komisija.
Šiuos negalutinius rezultatus rinkimų komisija paskelbė suskaičiavus 85,56 proc. balsalapių.
V. Zelenskis pirmauja visose šalies srityse, išskyrus Lvovo.
Rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo 62,07 procento.
Speciali transliacija apie rinkimus Ukrainoje pirmadienį 21 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
P. Porošenka pralaimėjo V. Zelenskiui visuose Ukrainos regionuose, įskaitant vakarus, kur jis tradiciškai sulaukdavo didelio palaikymo.
Tai – V. Zelenskio kampanijos, prasidėjusios nuo pokšto, bet sėkmingai pasinaudojusios ukrainiečių nusivylimu tradicine politika, 13 tūkst. gyvybių nusinešusiu karu su Kremliaus palaikomais separatistais, skurdu ir giliai įsišaknijusia korupcija, pabaiga.
41-ių televizijos serialo „Liaudies tarnas“ žvaigždė dabar imsis atsakomybės už 45 mln. gyventojų turinčią šalį, susiduriančią su iššūkiais ir valdytą įvairiausių politinių judėjimų.
Laimėjęs kovą vykusiame pirmajame rinkimų ture, V. Zelenskis smarkiai pirmavo dar prieš sekmadienį atsidarant rinkimų apylinkėms.
Kijeve balsavęs V. Zelenskis sakė, kad jo kampanija suvienijo ukrainiečius.
„Mes suvienijome Ukrainą, – teigė jis, dėvėdamas kasdienį kostiumą su marškinėliais ir lydimas žmonos. – Viskas bus gerai“.
Rengiantis pergalei, jo kampanijos būstinėje buvo siūlomas putojantis vynas.''
Balsavusių rinkėjų apklausoms parodžius, kad jis triuškinamai įveikė savo varžovą, V. Zelenskis ir padėkojo savo žmonai, artimiesiems, kariams, savanoriams ir visiems ukrainiečiams.
„Mes tai padarėme kartu“, – pareiškė jis.
„Tiesiog noriu padėkoti visiems ir kiekvienam – savo tėvams už palaikymą ir už tai, ką jie išgyveno, savo žmonai – už stiprybę ir ištvermę, – sakė V. Zelenskis. – Visiems kariškiams ir savanoriams – už tai, kad saugo Ukrainą.“
„Kol kas oficialiai nesu prezidentas, bet galiu pasakyti kaip Ukrainos pilietis visoms postsovietinės sąjungos šalims: pažiūrėkit į mus – viskas įmanoma!“ – kalbėjo kandidatas.
Preliminarūs rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti po kelių valandų, bet prieš tris savaites darytos tos pačios rinkimų apklausos pirmajame ture buvo tikslios.
P. Porošenka jau pripažino pralaimėjimą ir pasveikino V. Zelenskį su pergale.
Jis teigė, kad rezultatai yra „aiškūs“ ir leidžia „paskambinti mano priešininkui ir jį pasveikinti“.
„Aš paliksiu pareigas, bet noriu tvirtai pabrėžti – aš nepaliksiu politikos“, – sakė P. Porošenka.
Pradedant ukrainietiškais regionais šalies vakaruose ir baigiant rusakalbių dominuojamais rytais daugelis balsavusiųjų sakė bijantys neapibrėžumo, bet trokštantys pokyčių.
„Pavargome nuo viso melo“, – sakė už komiką balsavusi 26-ių Marta Semeniuk.
„Manau, kad blogiau negali būti, ir tikiuosi, kad jis išpildys savo pažadus“, – kalbėjo 18-metė mokinė Larisa iš Mariupolio.
V. Zelenskio pergalė reiškia naują istorijos etapą Ukrainoje, kuri per pastaruosius 20 metų išgyveno du visuomenės palaikymo sulaukusius maištus ir yra prislėgta konflikto su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose.
Jo šalininkai tvirtina, kad tik naujas veidas gali išvalyti nešvarią šalies politikos areną ir pabaigti karą.
Tačiau kritikai abejoja, ar televizijos žvaigždei pavyks mesti iššūkį įtakingiems Ukrainos oligarchams, derėtis su tokiais politikais kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Žmonės išprotėjo, – Kijeve sakė P. Porošenkos rėmėja Viktorija Olomotuska. – Kinas ir realybė yra du skirtingi dalykai“.
Nejuokinga
P. Porošenka šaipėsi iš savo priešininko patirties trūkumo ir tvirtino, kad jis nėra tinkamas būti kariaujančios šalies ginkluotųjų pajėgų vadu.
Pats P. Porošenka prezidentu tapo 2014 metais, kai po masinių protestų iš šalies buvo priverstas išvykti prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o kiek vėliau Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.
Rėmėjai dabartinį prezidentą gyrė dėl kariuomenės atkūrimo, Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atskyrimą nuo Rusijos ir bevizes keliones po Europos šalis.
Tačiau daugelis mano, kad dabartinis politinis šalies elitas pamiršo revoliucijos metu dalintus pažadus.
Kiek anksčiau sekmadienį P. Porošenka perspėjo ukrainiečius nepatikėti jo priešininku.
„Tai nėra juokinga. Na, iš pradžių tai gali būti kiek juokinga, bet po to gali skaudėti“, – sakė jis balsavimo apylinkėje.
V. Zelenskis atsisakė tradicinių rinkimų kampanijos renginių ir vietoje to toliau keliavo su savo komikų trupe, o į rinkėjus kreipdavosi socialiniuose tinkluose.
Ukrainos prezidentas turi daug galių gynybos ir užsienio politikos srityse, bet norint vykdyti reformas jam reikia užsitikrinti parlamento paramą.
P. Porošenkos frakcija šiuo metu turi daugiausiai vietų dabartinėje Aukščiausioje Radoje. Rinkimai į šalies parlamentą vyks spalį.
Vakarų šalys atidžiai stebėjo šias varžybas, tvyrant susirūpinimui, kad naujoji Vyriausybė gali sužlugdyti ne vienerius metus vykdytas reformas.
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) prieš antrąjį rinkimų turą paskambino abiems kandidatams.
L. Linkevičius: tikimės, kad Ukrainos kursas nepasikeis
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikisi, kad Ukrainos kursas po prezidento rinkimų nesikeis.
„Pernelyg daug pastangų įdėta ir kraujo pralieta, kad Ukraina pradėtų kažkaip kitaip mąstyti“, – BNS sekmadienio vakarą sakė L. Linkevičius.
„Jei bus pasikeitimai vadovybėj, bus ir pokyčių, labai svarbu, kad būtų tęsiamos reformos, tęsiamas euroatlantinis kursas. Tai priklauso nuo pačios Ukrainos, bet ten, kur bus galimybė, mes tikrai pasistengsime prisidėti“, – sakė ministras.
L. Linkevičius patvirtino, jog kitą savaitę ketvirtadienį ketina vykti į Kijevą. „Manau, kad susitiksim ir su dabartine vadovybe, ir su būsima, mes tikrai laiko veltui neeikvosime ir toliau stengsimės išlaikyti turimą ryšį“, – pažymėjo ministras.
Politologai: Ukrainos atsigręžimas į Rytus mažai tikėtinas
Ukrainos atsigręžimas į Rytus prezidentu išrinkus politikos naujoką komiką V. Zelenskį mažai tikėtinas, bet klausimas kyla kitas – kiek sparčiai šalis judės į priekį su reformomis, sako politologai.
„Kalbant apie Ukrainos tolesnę kryptį, viena vertus, prognozuoti sunku, nes V. Zelenskis yra visiškai nepatikrintas kandidatas, mažai kalbantis apie užsienio politiką, kita vertus, Ukraina visgi jau yra kelyje į Vakarų Europą,“, – BNS sekmadienį sakė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Anot jo, šiuo metu kyla kitas klausimas – kokia bus vykdoma šalies vidaus politika.
„Tik klausimas, ar ši administracija bus ta, kuri žengs ryžtingus žingsnius į priekį, ar iš esmės stagnuos, bet atsigręžimo į Rytus, manau, kad tikėtis nereikėtų“, – pažymėjo politologas L. Kojala.
Politologas Laurynas Jonavičius sako, jog kitas svarbus žingsnis, parodysiantis Ukrainos kryptį, bus parlamento rinkimai spalį.
„P. Porošenko paskelbė, kad nesitraukia iš politikos, kovos dėl Rados ir bus stipri opozicija V. Zelenskiui, ir vėlgi rinkimai spalį bus dar vienas svarbus indikatorius, kuris pagal tai, kokia sistema Ukrainoje, parlamentinė-prezidentinė, nebe prezidentinė, lems labai daug ką“, – BNS sakė L. Jonavičius.
„Užsienio politikos kursas, tikėtina, nesikeis. Būtų ganėtinai keista ir sunku naujam prezidentui, žinant priešpriešą tarp Vakarų ir Rusijos ,staiga atsigręžti į Rusiją. Ukraina pakankamai susivienijusi dėl to, kad Rusija yra agresorius“, – pažymėjo užsienio politikos ekspertas.
Anot jo, svarbiau bus, kaip klostysis situacija vidaus politikoje – ar bus judama reformų kryptimi, „kaip bus įgyvendinami dalykai, kurie pačią Ukrainą daro europietiška ar vakarietiška iš vidaus“.
„Kova su korupcija, galių pasiskirstymas formaliame ir neformaliame lygyje, kiek išliks oligarchų įtaką, tas daug lems, bet kalbant apie užsienio trajektoriją labai svarbių pokyčių nebus“, – kalbėjo L. Jonavičius.
