Džiaugsmas slopsta: su kuo iš tikrųjų V. Zelenskis susidurs tapęs prezidentu

Kadenciją baigiančiam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai šalies gyventojai tikrai turi už ką padėkoti. Be kitą ko ir už tai, kad jis sąžiningai kovojo rinkimuose ir galiausiai pripažino savo pralaimėjimą.

 V.Zelenskis laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus. <br> Zuma Press/Scanpix nuotr.
 V.Zelenskis laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus. <br> Zuma Press/Scanpix nuotr.
 V.Zelenskis laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus. <br> Zuma Press/Scanpix nuotr.
 V.Zelenskis laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus. <br> Zuma Press/Scanpix nuotr.
 V.Zelenskis laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus. <br> Zuma Press/Scanpix nuotr.
 V.Zelenskis laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus. <br> Zuma Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2019-04-23 19:38, atnaujinta 2019-04-24 06:29

Tuo metu būsimam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui teks priimti ne vieną svarbų sprendimą, dalis iš kurių bus tikrai nepopuliarūs, rašo „The National Interest“.

V.Zelenskis – populistas, pasisakantis prieš politinį elitą. Pastarieji vis dažniau laimi rinkimus ir kitose Europos šalyse.

Ukrainiečiai nubalsavo už kandidatą į prezidentus, neturinčio aiškios politinės programos. Taip jie išreiškė nepasitenkinimą ir nusivylimą P.Porošenkos administracija. Jie nusivylė tuo, kad Maidano revoliucijos metu P.Porošenkos duoti pažadai nebuvo iki galo išpildyti.

Tiesa, jeigu išanalizuotume rinkėjus, kurie susivienijo ir užtikrino V.Zelenskiui pergalę, taps akivaizdu, kad ši „koalicija“ nestabili ir greitu metu gali sugriūti.

Nemažai rinkėjų patikėjo V.Zelenskio pažadais sureguliuoti konfliktą su Rusija. Jaunieji rinkėjai nubalsavo už jį, nes pamatė, kad šalies politika sugrįžo į padėtį, buvusią iki Maidano revoliucijos. Jie palaikė V.Zelenskį, nes tikisi, jog jis pakeis padėtį.

Būsimasis Ukrainos prezidentas savo viešuose pareiškimuose pažadėjo Ukrainą atvesti į ES ir NATO. Šis pažadas niekuo nesiskiria nuo to, ko siekė P.Porošenka. Tačiau jis padėjo V.Zelenskiui atimti balsų iš savo oponento.

Tačiau dabar prieš V.Zelenskį ne vienas iššūkis: pirmiausia jam reikės įrodyti, kad sugebės surinkti komandą, turinčią patirties, žinių ir kompetencijų, kurių, kaip jis prisipažįsta, jam pačiam trūksta.

Antra, jam teks pasistengti, kad nežlugtų vyriausybė, kurios nariai gali pasukti skirtingais keliais dėl jų ir prezidento politinių prioritetų skirtumų.

V.Zelenskio laukia dar vienas svarbus iššūkis. Jis, kaip ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, į lyderio kėdę sės neturėdamas jokių politinio užnugario parlamente.

V.Zelenskio siekiai „išvalyti politinę balą“ gali greitai susidurti su parlamentarų nepasitenkinimu. Vargu, ar jie taip paprastai sutiks atsisakyti politinės neliečiamybės.

V.Zelenskiui taip pat bus sudėtinga apibrėžti savo santykius su oligarchu Ihoriu Kolomoiskiu. Akivaizdu, kad ukrainiečiai tai akylai stebės. Akylai stebės jie ir tai, kaip naujasis prezidentas kovos su korupcija, ar įstatymai bus taikomi visiems, ar tik jo politiniams oponentams.

Paleisti parlamentą nėra jokios priežasties, todėl V.Zelenskiui reikės išsiaiškinti, ar jis sugebės surasti rėmėjų Aukščiausioje Radoje pirmąjį savo prezidentavimo pusmetį.

Be to, jam taip pat teks išsiaiškinti, ar pavyks suformuoti savo politinę jėgą, kuri spalį galėtų varžytis parlamento rinkimuose. Kitaip jis gali būti užspaustas į kampą.

V.Zelenskiui teks susitaikyti ir su tuo, kad Europa „pavargo“ nuo Ukrainos. O tam, kad V.Zelenskis įgyvendintų savo pažadus, duotus ukrainiečiams, jam prireiks Vakarų pagalbos ir didelių kreditų. Jam teks derėtis dėl suteiktų paskolų peržiūrėjimo, mat skolų grąžinimo terminai pamažu baigiasi.

V.Zelenskis turės derėtis su Europos lyderiais, kad šie darytų spaudimą Rusijai ir Maskva nenutrauktų dujų tiekimą per Ukrainą. Nors V.Zelenskis, laimėjęs rinkimus, sulaukė ne vieno sveikinimo, lieka neaišku, ar jis sulauks pagalbos.

Galbūt V.Zelenskiui pavyks įtikinti Vokietija, kad ši galiausiai susitartų su Rusija, jog po „Nord Stream – 2“ atidarymo, Maskva ir toliau dalį dujų tiektų per Ukrainą. Tačiau akivaizdu, kad V.Zelenskio prezidentavimo metu jo šalis praras pajamas, gaunamas iš dujų tranzito.

Būsimasis Ukrainos prezidentas žada, kad geriau nei jo pirmtakas sugebės sureguliuoti konfliktą su Rusija. Tačiau kol kas Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas nerodo jokių ženklų, kad yra pasiruošęs derėtis su V.Zelenskiu.

Kol kas Rusija nerodo jokio noro daryti kokias nors nuolaidas Ukrainai. Greičiausiai Maskva nutars kol kas nesikišti ir iš šono stebės, ar padėtis Ukrainoje netaps dar labiau chaotiška. Jei taip atsitiktų, Maskva galėtų sutvirtinti savo pozicijas.

Kremlius bus itin suinteresuotas tuo, kad ekonominė Ukrainos padėtis prastėtų. Maskva taip pat nori parodyti, kad protestai ir rinkimai neduoda gero rezultato, todėl esą rusai turi būti dėkingi už stabilumą, kurį siūlo Kremlius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.