Pagal pataisytą autorių teisių direktyvą interneto platformos yra teisiškai atsakingos už autorių teisių saugojimą ir privalo tikrinti viską, ką jų vartotojai skelbia internete, kad būtų išvengta pažeidimų.
Dvejus metus rengtą reformą aktyviai palaiko žiniasklaidos organizacijos ir artistai, norintys gauti didesnį atlygį iš jų turinį naudojančių interneto platformų.
Tačiau jai griežtai priešinasi kai kurios interneto milžinės, gaunančios didžiulį pelną iš reklamos, ir laisvo interneto šalininkai. Lenkija buvo viena iš šešių ES valstybių, balsavusių prieš direktyvą.
„Lenkija šį rytą nusprendė pateikti skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl ES autorių teisių direktyvos priėmimo“, – pareiškė užsienio reikalų ministro pavaduotojas K.Szymanskis valstybinei televizijai.
„Jos nuostatose, kurios dažnai nėra labai aiškios, matome rimtą grėsmę išraiškos laisvei, ypač išraiškos laisvei internete“, – kalbėjo jis.
Viceministras taip pat išreiškė susirūpinimą, kad po jų gali sekti „panašių nuostatų, panašių į prevencinę cenzūrą, priėmimas“.
Direktyva ne tik numatė interneto platformų atsakomybę už vartotojų skelbiamą turinį, bet dar ir nustatė vadinamąsias gretutines teises naujienų žiniasklaidai. Jos turi užtikrinti, kad naujienų kompanijoms būtų geriau atlyginama už jų turinio naudojimą tokiose vietose kaip „Google News“ ar „Facebook“.
Prieštaringai vertinamą autorių teisių direktyvą remia naujienų ir muzikos kompanijos, bet kritikuoja didelės technologijų bendrovės ir interneto laisvės gynėjai, besibaiminantys, kad direktyva gali prislopinti dalijimąsi informacija.
