„Kai sakau, kad vyriausybė planuoja tęsti dalyvavimą kovos su IS koalicijoje dabartiniu mastu, tai reiškia – be karių vietoje“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Siebertas.
Jungtinių Valstijų specialusis atstovas Sirijai Jamesas Jeffrey sekmadienį Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ ir kitoms žiniasklaidos priemonėms pareiškė, jog Vašingtonas norėtų, kad Vokietijos sausumos pajėgos prisidėtų prie antžeminių operacijų šiaurės Sirijoje.
Į Berlyną derybų dėl Sirijos atvykęs J. Jeffrey sakė, kad Berlyno atsakymo tikisi dar šį mėnesį.
Vokietijos pajėgų misijos Sirijoje mandatas baigiasi spalio 31 dieną. Tai reiškia, kad parlamentas dar turės nuspręsti, ar ši misija bus pratęsta.
S. Seibertas pabrėžė, kad Vokietijos indėlis kovojant su IV kovotojais yra „reikšmingas ir pripažintas tarptautinės bendruomenės“.
Berlynas šiuo metu derasi su JAV „kaip šis dalyvavimas turėtų plėtotis toliau“, pridūrė jis.
Vašingtonas šiaurės rytinėje Sirijoje turi du tikslus: remti IV iš šiaurės Sirijos išstūmusias JAV palaikomas kurdų pajėgas, nes Turkija joms kelia vis didesnę grėsmę, ir neleisti IV atsigauti šioje karo draskomoje šalyje.
JAV tikisi Europos pagalbos, darydamos spaudimą Britanija, Prancūzijai, o dabar ir Vokietijai, iki šiol siųsdavusiai savo žvalgybos lėktuvus ir teikiančiai kitokią karinę paramą Sirijoje, bet kovinėse operacijose nedalyvaujančiai.
Tačiau Vokietijos išlaidos kariuomenei ir karinėms misijoms užsienyje istoriškai yra vertinamos prieštaringai.
Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Berlynas savo karius į misiją užsienyje išsiuntė 1994 metais. Dauguma politinių partijų ir visuomenė vis dar nepatikliai žiūri į tokius žygius.
Be to, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel jaunesnioji koalicijos partnerė SPD, žalieji, Laisvoji demokratų partija ir Kairiųjų partija ragina kanclerę atmesti JAV prašymą ir nesiųsti karių į Siriją.
