Paradas rengiamas kasmet, minint 1789 metų liepos 14-osios įvykius, kai įsiutusi paryžiečių minia šturmavo Bastilijos kalėjimą. Šis šturmas žymėjo Didžiosios Prancūzų revoliucijos pradžią.
Sekmadienį paradą Eliziejaus laukuose kartu su E.Macronu stebėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Nyderlandų premjeras Markas Rutte ir kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių lyderiai.
Daugiau nei 4 tūkst. kariškių dalyvavo šventinėje eisenoje į Konkordijos aikštę, o virš parado dalyvių griausmingai praskrido naikintuvai.
E.Macronas, stovėdamas atvirame karinės vadovybės automobilyje šalia Prancūzijos kariuomenės vado generolo Francois Lecointre'o, apžiūrėjo karių rikiuotę ir mojavo miniai.
Vis dėlto prezidentui buvo primintos vidaus problemos: jis sulaukė nepritarimo šūksnių ir buvo nušvilptas „geltonųjų liemenių“ judėjimo, kas savaitę rengiančio protestus prieš vyriausybę, šalininkų.
Glaudesnis gynybos bendradarbiavimas Europoje išlieka vienas iš svarbiausių E.Macrono užsienio politikos tikslų, nepaisant didėjančių politinių neramumų Vokietijoje ir artėjančio Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos.
2017-ųjų Bastilijos dienos parado garbės svečias buvo tų metų pradžioje prisaikdintas JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jį pakvietęs jaunasis Prancūzijos lyderis siekė imtis iniciatyvos užmegzti ryšį su naujuoju JAV vadovu.
Tačiau D.Trumpo ir E.Macrono santykiai nuo to laiko pašlijo dėl Vašingtono pasitraukimo iš Paryžiaus klimato taikos sutarties ir susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Jų santykius taip pat aptemdė naujasis Prancūzijos įstatymas dėl skaitmeninių paslaugų milžinių – daugiausia JAV bendrovių – apmokestinimo.
E.Macronas, iškėlęs vadinamąją „Europos intervencijos iniciatyvą“ (E2I), kuria siekiama imtis misijų atskirai nuo esamų struktūrų, tokių kaip NATO, sako, kad Europos šalių bendradarbiavimas gynybos srityje yra būtinas.
„Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europa dar niekad nebuvo tokia svarbi,“ – sakoma nacionalinės šventės Liepos 14-osios proga paskelbtame prezidento pareiškime.
Jis pažymėjo, kad E2I tikslas – „veikti kartu ir sustiprinti mūsų gebėjimą veikti kartu“, ir pridūrė: „Mūsų saugumas ir mūsų gynyba eina per Europą.“
Be Prancūzijos, prie E2I prisijungė devynios šalys, tarp jų – Didžioji Britanija ir Vokietija. Visų jų atstovai dalyvavo sekmadienio parade.
Bastilijos paėmimo dienos išvakarėse E.Macronas paskelbė, kad kuria nacionalinį karinių kosminių pajėgų štabą, galiausiai tapsiantį prancūzų oro pajėgų dalimi.
Pabrėžiant Prancūzijos nuolatinį įsipareigojimą NATO, parade dalyvavo ir Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Visų akys krypo į A. Merkel
Be kitų orlaivių, virš Eliziejaus laukų praskrido Vokietijos ir Ispanijos kariniai transporto lėktuvai A400M ir C-130 bei du britų sraigtasparniai „Chinook“.
Šie sraigtasparniai – svarbus britų ir prancūzų bendradarbiavimo gynybos srityje simbolis. Didžioji Britanija yra nusiuntusi tris „Chinookus“ ir 100 karių į Prancūzijos vadovaujamą operaciją Afrikos Sachelio regione.
Kaip pranešė Prancūzijos prezidentūra, buvo tikimasi, kad parade dalyvaus kadenciją baigianti Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May, tačiau šiai šaliai atstovavo aukšto rango kabineto ministras Davidas Lidingtonas.
Tarp parado dalyvių buvo Prancūzijos ir Vokietijos brigados BFA narių. Ši 5 tūkst. karių brigada, įsteigta 1989-aisiais kaip prancūzų ir vokiečių pokario vienybės simbolis, šiemet švenčia savo 30-metį.
A.Merkel, kurią pastarosiomis savaitėmis viešų renginių metų tris kartus ištiko drebulio priepuoliai, vėl buvo atidžiai stebima.
Iš viso renginyje dalyvavo apie 4,3 tūkst. karių, 196 transporto priemonės, 237 žirgai, 69 lėktuvai ir 39 sraigtasparniai.
