Rusijoje daugiau nei savaitę 11 regionų dega miškai. Degantys plotai ne tik nemažėja, bet jau išsiplėtė iš viso iki daugiau nei trijų milijonų hektarų.
Tačiau šalies valdžiai, regis, tai mažai rūpi, o ir Kremliui palanki žiniasklaida apie tai nedaugžodžiauja.
Tuo metu pavojaus varpais skambina Mongolija. Šios šalies kovos su gaisrais departamentas dar pirmadienį pranešė, kad gaisrų sukeltas smogas pasiekė šiaurinę Mongolijos dalį. Dabar gi jis pasiekė ir šalies sostinę, kurioje gyvena 1,5 milijono žmonių.
„Mes su nerimu stebime padėtį Sibire“, – teigė departamentas.
Tiesa, patys gaisrai kol kas Mongolijos nepasiekė.
Didžiausi miško gaisrai Rusijoje apėmė Krasnojarsko, Jakutijos, Irkutsko sritis.
Vien Krasnojarske suskaičiuota maždaug 100 gaisro židinių, o bendras ugnies plotas čia siekia daugiau nei milijoną hektarų. Iš viso Rusijoje dega daugiau nei 3 milijonai hektarų miškų.
Dėl kilusių gaisrų dangų aptraukė dūmų uždanga, žmonėms tampa sunku kvėpuoti, žūsta ne tik augalija, bet ir gyvūnai. Grėsmė kilo daugybei kaimiškų vietovių, įsikūrusių netoli miškų.
Maža to, dėl gaisrų senka gruntiniai vandenys, todėl kilo grėsmė, kad žmonės ir gyvūnai susidurs su vandens trūkumu.
Tačiau nei centrinei Rusijos valdžiai, nei regionų valdininkams siautėjantys miškų gaisrai, atrodo, nerūpi.
Pirmieji labiau užsiėmę taikių protestuotojų Maskvoje vaikymu ir siuntimu už grotų, o antrieji į viską naikinančią stichiją žvelgia kaip į „natūralų reiškinį“.
„Pagrindinė dalis ugnies židinių užfiksuota sunkiai pasiekiamose ir atokiose vietose, kur beveik nėra gyvenamųjų namų ir vertingų miškų“, – paskelbė Krasnojarsko srities miškų ūkio ministerija.
Tartum to būtų mažai, Krasnojarsko srities gubernatorius Aleksandras Usas nuėjo dar toliau ir pareiškė, kad gesinti miškų gaisrus ekonomiškai nenaudinga ir neverta.
„Tai natūralus gamtos reiškinys. Kovoti su juo beprasmiška, o kai kuriais atvejais net ir žalinga“, – teigė A.Usas.
Jis taip pat pabrėžė, kad gesinti daugiau nei milijoną hektarų miško, liepsnojančio Sibire, yra ekonomiškai nenaudinga dėl to, kad tam reikalingos sąnaudos viršytų gautą naudą.
Teoriškai A.Usas turi įstatymo leidžiamą teisę taip kalbėti.
Mat, pagal 2015 m. Rusijoje įsigaliojusi įstatymą, regionų valdžia gali apsispręsti, ar gesinti miškų gaisrus. Vis dėlto tai leidžiama tik tose teritorijose, kur nėra gyventojų, vertingos žemės, o gesinimo išlaidos viršytų gautą naudą.
Bet nauda apskaičiuojama pagal mažiausią medienos, tinkamos parduoti, kainą.
Jei tokios nėra, manoma, kad miškas nėra vertingas, tad ir gesinti jo neverta.
Rusijos, pirmiausia Sibiro, gyventojai į tokį valdžios neveiklumą sureagavo greitai.
Jie ne tik piktinosi socialiniuose tinkluose ir ragino imtis veiksmų, bet ir sukūrė peticijas.
Po raginimais kuo skubiau gesinti gaisrus Sibire pasirašė daugiau nei 700 tūkst. žmonių. Peticijų autoriai reikalavo srityse, kuriose siaučia gaisrai, skelbti nepaprastąją padėtį, nes tai leistų į kovą su stichija nukreipti papildomų lėšų iš federalinio biudžeto.
„Verkiu, nes man iki šiol sunku suvokti, kad tai iš tikrųjų vyksta.
Labai gaila gyvūnų, kurie žūsta liepsnose. Kiek ten tokių, kurie įtraukti į Raudonąją knygą? O jie mums sako, kad gaisro gesinti neapsimoka“, – piktinosi viena socialinių tinklų vartotoja.
Galiausiai į tragišką padėtį dėl miškų gaisrų sureagavo Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas. Jis nurodė imtis veiksmų visas regionų, kuriuose siaučia stichija, valdžias. Taip pat pasiuntė federalinės valdžios atstovus į Sibirą.
Tačiau ekspertai pažymėjo, kad D.Medvedevas sureagavo į situaciją per vėlai. Jie įsitikinę, kad kokių veiksmų besiimtų dabar valdžia, padaryti jau galima mažai ką – nebent užtikrinti, kad ugnis neišplįstų į gyvenamąsias vietoves.
Antradienio vakarą Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė pasiuntusiu ugniagesius gesinti liepsnų. Taip pat pranešta, kad gaisrus Krasnojarske gesinti pasiųstas ir lėktuvas.
trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepė kariuomenei padėti gesinti miškų gaisrus, apėmusius beveik 30 tūkst. kv. km plotą Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose.
Tuo metu Rusijos hidrometeorologijos tarnyba perspėjo, kad šiuo metu pavojus jau kilęs ne tik Sibirui, bet ir Maskvai. Esą jei ateis anticiklonas, degančių miškų dūmai uždengs ir Rusijos sostinę.
Kol Rusijos valdžia sėdi rankas sudėjusi, gaisro dūmai jau pasiekė Aliaską, o ekologai perspėjo dėl galimos katastrofos.
Jie tvirtino, kad kilę gaisrai gali paspartinti Arkties ledynų tirpsmą.
Į miškų gaisrus Sibire sureagavo ir Europos kosmoso agentūra, dar prieš porą dienų išplatinusi nuostrauką, kurioje matyti kaip dūmai dengia didžiulį žemės plotą.
V. Putinas nurodė kariuomenei padėti gesinti Rusijos rytuose degančius miškus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį liepė kariuomenei padėti gesinti miškų gaisrus, apėmusius beveik 30 tūkst. kv. km plotą Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose.
Apie tokį įsakymą pranešė valstybinės naujienų agentūros, nepatikslinusios, kokių veiksmų imsis kariškiai.
Tuo metu vyriausybė informavo, kad gynybos viceministro Dmitrijaus Bulgakovo vadovaujama operatyvinė grupė išskrenda į Krasnojarsko kraštą, kur siaučia gaisrai.
„Remiantis Rusijos gynybos ministro, armijos generolo Sergejaus Šoigu įsakymu... įsteigtas operatyvinis štabas, koordinuosiantis pajėgas ir priemones, pasitelkiamas padedant gesinti miškų gaisrus Krasnojarsko krašte“, – pažymima Gynybos ministerijos pranešime.
Per gaisrus, kurių bendras plotas prilygsta Belgijos dydžiui, milžiniškas dūmų debesis apgaubė didelę dalį Rusijos rytinės dalies. Pranešama, kad dūmai jau pasiekė ir Mongolijos teritoriją.
Už miškų gaisrų gesinimą iš oro atsakinga Rusijos agentūra „Avialesoochrana“ trečiadienį informavo, kad maždaug 28 tūkst. kv. km bendro ploto degantys ruožai yra sunkiai pasiekiamuose rajonuose.
Pasak institucijos, tose negyvenamose vietovėse su liepsnomis nekovojama, nes padidėtų kaštai ir kiltų pavojus gelbėtojų gyvybei.
Parengta pagal „Meduza“, „Radio Svoboda“, RBK, BNS
