„Iranas amerikiečių pareigūnams oficialiais kanalais perdavė reikalingus perspėjimus... nedaryti tokios klaidos, nes tai turėtų rimtų pasekmių“, – per spaudos konferenciją sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Mousavi.
Irano naftos tanklaivis, atsidūręs diplomatinio ginčo centre, vėlyvą sekmadienį išplaukė iš Gibraltaro, šios Didžiosios Britanijos valdos pareigūnams atmetus Jungtinių Valstijų reikalavimą jį konfiskuoti.
Gibraltaro pareigūnai kol kas nepatvirtino, kad tanklaivis išplaukė.
Laivas buvo sulaikytas praėjusį mėnesį padedant Britanijos karališkiesiems jūrų pėstininkams, įtarus, jog juo gabenama nafta į Siriją, pažeidžiant Europos Sąjungos sankcijas. Iranas ne kartą tai paneigė.
Gibraltaro valdžia anksčiau sekmadienį pareiškė negalinti prašyti teismo orderio sulaikyti Irano supertanklaivį, nes JAV įvestos sankcijos Iranui Europos Sąjungoje nėra taikomos.
Laivo sulaikymas smarkiai pablogino Teherano ir Londono santykius. Po šio incidento Iranas sulaikė Hormūzo sąsiauriu plaukusį Didžiojoje Britanijoje registruotą tanklaivį „Stena Impero“.
JAV Valstybės departamentas tvirtina, kad Irano tanklaivis „Grace 1“, dabar pervadintas „Adrian Darya“, ir jo naftos krovinys turi būti konfiskuoti už Amerikos įvestų sankcijų pažeidimą.
Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono nuolat auga, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pernai nusprendus, kad Amerika turi pasitraukti iš 2015-ųjų istorinės sutarties tarp galingųjų šalių ir Irano dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos. Vašingtonas taip pat grąžino Iranui vienašališkai taikytas sankcijas.
Teheranas savo ruožtu atsisakė laikytis dalies pagal branduolinį susitarimą prisiimtų įsipareigojimų.
Pastarosiomis savaitėmis, po virtinės atakų prieš laivus, bepiločių lėktuvų numušimų ir naftos tanklaivių užėmimų, padėtis Persijos įlankoje galėjo tapti nevaldoma.
Per patį krizės įkarštį birželio mėnesį D. Trumpas paskutinę minutę atšaukė aviacijos smūgius Iranui, jo pajėgoms numušus JAV bepilotį lėktuvą.
