lėktuvas „Boeing 737“. Iš Teherano oro uosto pakilusiame lėktuve buvo 176 žmonės: 167 keleiviai, 9 įgulos nariai.
Pirminiais duomenimis, lėktuvas sudužo dėl techninio gedimo. Nė vienas jame buvęs žmogus neliko gyvas.
Ukrainos ambasada Irane pranešė, kad lėktuvo katastrofa įvyko ne dėl terorizmo ar dėl raketos smūgio, o dėl lėktuvo variklio gedimo. Vėliau savo pranešimą atsiėmė: teigė, kad visos įvykių versijos vis dar tiriamos.
Orlaivis „Boeing 737-800“ iš Teherano tarptautinio oro uosto skrido į Kijevą, nurodė agentūra. Į nelaimės vietą išsiųsta kelios dešimtys greitosios pagalbos automobilių, tačiau katastrofos vietoje dirbantys medikai teigė, kad nėra įmanoma, jog kažkas galėjo išlikti gyvas.
Nepatvirtintais duomenimis, dauguma orlaivio keleivių buvo iraniečiai, tačiau skrido ir keliautojų iš kitų valstybių. Pasak Kijevo Boryspilio oro uosto darbuotojų, kalbėjusių su agentūra AP, dažniausiai šiuo skrydžiu į Kijevą po atostogų grįžta iraniečiai studentai.
Ukrainos portalo UNIAN duomenimis, tarp žuvusiųjų žmonės iš Irano, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Švedijos ir Afganistano.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika paskelbė: „Šiuo metu mums žinoma tokia informacija dėl reiso PS752 katastrofoje žuvusių žmonių kilmės šalių: Iranas – 82 piliečiai, Kanada – 63, Ukraina – 2 + 9 (įgula), Švedija – 10, Afganistanas – 4, Vokietija – 3, Jungtinė Karalystė – 3.“
Civilinės aviacijos agentūros atstovas Reza Jafarzadeh pranešė, kad į nelaimės vietą pietvakariniame Teherano priemiestyje išsiųsta tyrėjų komanda.
„Po pakilimo Imamo Khomeini tarptautiniame oro uoste jis sudužo tarp Parando ir Šahriaro, – teigė R. Jafarzadeh. – Paskelbus šią žinią, į tą vietą buvo išsiųsta nacionalinio aviacijos departamento tyrėjų komanda.“
Internete pasirodė Irano žurnalistų vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas danguje skriejantis objektas, kuris rėžėsi į žemę. Paaiškėjo, kad tai - Ukrainos avialinijų lėktuvas. Vaizdo įraše matyti, kad lėktuvas užsiliepsnojo dar būdamas ore. Netrukus jis rėžėsi į žemę.
Lėktuvas skrido į Kijevą.
Į įvykio vietą išsiųstos gausios pajėgos: 4 sraigtasparniai, 22 medikų komandos, ugniagesiai.
Skrydžius fiksuojančio tinklalapio „FlightRadar24“ pateikiama informacija rodo, kad reisu PS752 skridęs Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas pakilo Teherane trečiadienį 3 val. 12 min. vietos (4 val. 42 min. Lietuvos) laiku ir beveik netrukus liovėsi siųsti duomenis. Oro linijos kol kas nekomentuoja situacijos.
Remiantis „FlightRadar24“ duomenimis, tas lėktuvas buvo eksploatuojamas maždaug pusketvirtų metų.
Nelaimė įvyko kelios valandos po to, kai už įtakingo generolo nužudymą keršijantis Iranas balistinėmis raketomis apšaudė dvi bazes Irake, kur dislokuoti JAV kariai.
„Lėktuvas dega, tačiau mes nusiuntėme komandas. Galbūt išgelbėsime keletą keleivių“, – naujienų agentūra „Reuters“ citavo Irano atstovą Pirhosseiną Koulivandą.
Irano valdoma naujienų agentūra IRINN pranešė, kad lėktuvu į Ukrainą skrido studentai iš Irano.
Pasak planefinder.net portalo, kuriame fiksuojami skrydžiai visame pasaulyje, Ukrainos avialinijų lėktuvas buvo pagamintas 2016 metų liepą.
„Boeing“ atstovas spaudai teigė, kad kompanija „žino apie žiniasklaidos pranešimus iš Irano ir renka informaciją.“
JAV aviacijos gigantė „Boeing“ vis dar atsigauna po dviejų „737 Max“ lėktuvų katastrofų, per kurią žuvo 346 žmonės. Artimiausiu metu kompanija turės naują vadovą – juo taps Davidas Calhounas, kuris pakeis Dennisą Muilenburgą, kuriam teko palikti postą gruodį dėl kompaniją purčiusių skandalų.
Perspėjimai susilaikyti nuo spėlionių
Katastrofa tikriausiai įvyko dėl „techninių problemų“, pranešė valstybinės televizijos „Press TV“ naujienų kanalas, transliuojantis anglų kalba, remdamasis Imamo Khomeini tarptautinio oro uosto atstovu spaudai Ali Khashani (Ali Chašaniu).
„Nukritęs lėktuvas užsiliepsnojo“, – nurodė „Press TV“.
Valstybinio transliuotojo paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad lėktuvas degė dar krisdamas.
JAV orlaivių gamintoja „Boeing“ socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Žinome apie žiniasklaidos pranešimus iš Irano ir renkame informaciją.“
V. Zelenskis paragino nespėlioti katastrofos priežasčių.
„Prašau visų susilaikyti nuo spėlionių ir nekelti nepatvirtintų teorijų apie katastrofą“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Facebook“.
Įvykus katastrofai V. Zelenskis nutraukė atostogas Omane ir skubiai parskrido į Ukrainą.
Auganti įtampa tarp JAV ir Irano
Nelaimė įvyko kelios valandos po to, kai už įtakingo generolo nužudymą keršijantis Iranas balistinėmis raketomis apšaudė dvi bazes Irake, kur dislokuoti JAV kariai.
JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) po to apšaudymo pranešė uždraudžianti JAV registruotoms oro linijoms skraidyti virš Irako, Irano, Persijos įlankos ir Omano įlankos.
FAA „šįvakar skelbia pranešimą pilotams dėl skrydžių apribojimų, kad draudžiama JAV civilinės aviacijos vežėjams naudotis oro erdve virš Irako, Irano ir Persijos įlankos bei Omano įlankos vandenų“, sakoma pranešime
„FAA ir toliau atidžiai stebės įvykius Artimuosiuose Rytuose“, – priduriama jame.
Iranas raketų ataką surengė atsakydamas į įtakingo iraniečių generolo Qasemo Soleimani nužudymą.
Q. Soleimani, vadovavęs elitinėms Kudso (Jeruzalės) pajėgos, atsakingoms už Revoliucinės gvardijos operacijas užsienyje, buvo itin populiari ir įtakinga figūra Irane.
Generolas ir sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas buvo nukauti praėjusį penktadienį per JAV raketų smūgį Bagdado tarptautiniame oro uoste.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pažadėjo „žiauriai atkeršyti“ Jungtinėms Valstijoms už Q. Soleimani nužudymą, smarkiai sukrėtusį šiitišką respubliką, ir paskelbė trijų dienų gedulą.
Po generolo nužudymo tarp Irano ir Jungtinių Valstijų įsiplieskė žodžių karas.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani pirmadienį įspėjo JAV vadovą Donaldą Trumpą „niekada negrasinti“ Iranui, šiam paskelbus sąrašą su 52 potencialiais taikiniais šiitiškoje respublikoje.
