Turkijos teismas praeitą savaitę atšaukė VI a. statinio, įtraukto į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, turėta muziejaus statusą. Šis žingsnis sulaukė daugelio šalių ir tarptautinių organizacijų kritikos.
„Remiamės faktu, kad tai yra Turkijos vidaus reikalas, į kurį nei mes, nei kas nors kiti neturėtume kištis“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Veršininas.
Vis tik jis pabrėžė, kad Švč. Išminties soboras yra itin svarbus „pasaulio kultūrai ir civilizacijai“.
Šeštajame šimtmetyje tuomečiame Konstantinopolyje pastatytas soboras, tapęs pirmąja krikščionių katedra Romos imperijoje, pritraukia daug turistų. Muziejaus statusą jis turėjo nuo 1935 metų ir buvo atviras bet kokį tikėjimą išpažįstantiems žmonėms, kaip buvo numatyta šiuolaikinės Turkijos įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko sprendimu, tapusiu viena iš svarbių sekuliaraus pobūdžio reformų.
Švč. Išminties katedra buvo paversta mečete, kai Konstantinopolį 1453 metais užkariavo Osmanų imperija.
Planuojama, kad vėliau šį mėnesį soboras bus vėl atvertas musulmonų maldininkams.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčia anksčiau pareiškė nerimaujanti dėl Turkijos sprendimo.
„Milijonų krikščionių nerimas nebuvo išgirstas“, – penktadienį sakė Bažnyčios atstovas Vladimiras Legoida.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu savo ruožtu pirmadienį atmetė kritiką Ankarai dėl sprendimo pakeisti soboro statusą.
„Bandymai varžyti Turkijos suverenitetą nepriimtini“, – jo žodžius citavo valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.
Ministras taip pat patikino, kad Turkija išsaugos soborą kaip JUNESCO pasaulio paveldo objektą.
