Nors branduolinės valstybės neprisijungė prie šios sutarties, jos įgyvendinimo siekę aktyvistai tikisi, kad ji visgi netaps tik simboliniu susitarimu ir laipsniškai įgis atgrasymo poveikį.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas susitarimą pavadino „kulminacija pasaulinio judėjimo, kuris siekė atkreipti dėmesį į katastrofiškas humanitarines bet kokių branduolinių ginklų panaudojimo pasekmes“, nurodoma jo atstovo šeštadienį išplatintame pareiškime.
„Tai yra prasmingas įsipareigojimas siekiant visiško branduolinių ginklų atsisakymo, o tai tebėra didžiausias Jungtinių Tautų nusiginklavimo prioritetas“, – sakė jis.
Šią žinią palankiai įvertino įvairios nevyriausybinės organizacijos, įskaitant Tarptautinę branduolinių ginklų uždraudimo kampaniją (angl. International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN), kuriai buvo skirta 2017 metų Nobelio taikos premija už jos svarbų vaidmenį siekiant, kad sutartis taptų tikrove.
„Hondūras ką tik ratifikavo sutartį, kaip 50-oji šalis, atvėręs kelią jos įsigaliojimui ir įėjęs į istoriją“, – tviteryje parašė ICAN.
„Šiandien švenčiame žmonijos pergalę, kuri mums žada saugesnę ateitį“, – pareiškė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) pirmininkas Peteris Maureris.
Rugpjūtį minint 75-ąsias atominių bombų numetimo and Hirosimos ir Nagasakio metines, nemažai šalių ratifikavo sutartį, kuri dabar įsigalios ateinančių metų sausio 22 dieną, nurodė JT.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja Branduolinių ginklų uždraudimo sutartį, pagal kurią draudžiama naudoti tokius ginklus, juos kurti, gaminti, testuoti, dislokuoti, kaupti ir grasinti panaudoti, patvirtino 2017 metų liepą, ją priėmus 122 šalims.
Sutartį pasirašė 84 šalys, tačiau ne visos ją ratifikavo.
Branduolinių ginklų turinčios valstybės, įskaitant Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Kiniją ir Rusiją, sutarties nepasirašė. Be to, pasirašyti jos artimiausiu metu neketina ir Japonija – vienintelė šalis pasaulyje, kuri buvo užpulta panaudojant atominį ginklą.
„Negalime neabejoti efektyvumu sutarties, prie kurios neprisijungė branduolinės valstybės“, – sekmadienį žurnalistams sakė Japonijos gynybos ministras Nobuo Kishi.
Tačiau aktyvistai tikisi, jog įsigaliojusi sutartis darys tokį pat poveikį, kaip anksčiau įsigaliojusios tarptautinės sutartys dėl sausumos minų ir kasetinių bombų, kurios galiausiai paskatino pokyčius net ir tose šalyse, kurios nepasirašė šių dokumentų.
ICAN tikisi, kad „bendrovės nustos gaminti branduolinius ginklus, o finansų institucijos nustos investuoti į branduolinius ginklus gaminančias bendroves“. Šios koalicijos vadovė Beatrice Fihn minėtą sutartį pavadino „nauju branduolinio nusiginklavimo skyriumi“.
Tačiau branduolinės valstybės sako, kad jų arsenalai veikia kaip atgrasymo priemonė, o taip pat pabrėžia, jog išlieka įsipareigojusios Branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai.
