Laišką, kurį matė naujienų agentūra AFP, pasirašė visam politiniam spektrui atstovaujantys 400 Europos politikų, dirbantys nacionaliniuose parlamentuose ar Europos Parlamente.
Europos šalių užsienio reikalų ministrams ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovui Josepui Borrelliui adresuotame laiške tvirtinama, kad „J. Bideno administracija atveria galimybę keisti“ Artimųjų Rytų diplomatijos kryptį.
„Ankstesnė JAV administracija kaip niekada anksčiau atitolino taiką“, – priduriama laiške.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas sulaužė dešimtmečius gyvavusį tarptautinį konsensusą dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto.
Jis pripažino Jeruzalę nedaloma žydų valstybės sostine ir perkėlė ten Vašingtono ambasadą. Tai smarkiai supykdė palestiniečius, laikančius Rytų Jeruzalę savo būsimos valstybės sostine.
D. Trumpo prezidentavimo metu Valstybės departamentas taip pat pareiškė, kad nebelaiko neteisėtomis žydų nausėdijų okupuotame Vakarų Krante.
Griežtos kritikos sulaukusiame D. Trumpo Artimųjų Rytų taikos plane numatyta leisti Izraeliui aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto teritorijų.
„Taikos galimybė“
Nors D. Trumpo planas žlugo, nausėdijų plėtra tęsiasi. Izraelis reguliariai išduoda leidimus naujų namų statyboms okupuotose palestiniečių teritorijose.
Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu, artimas D. Trumpo sąjungininkas, sutiko laikinai įšaldyti Vakarų Kranto teritorijų aneksijos planus mainais į diplomatinių santykių su Jungtiniais Arabų Emyratais normalizavimą.
„Visgi pastarojo meto įvykiai vietoje aiškiai liudija, kad de facto aneksija sparčiai tęsiama, ypač vykdant intensyvesnę nausėdijų plėtrą ir griaunant palestiniečių statinius“, – rašoma laiške.
„Europa turi dirbti su J. Bideno administracija, regiono valstybėmis ir visomis suinteresuotomis šalimis siekiant užkirsti kelią vienašališkiems veiksmams, žlugdantiems galimybę pasiekti taiką ir užtikrinti visų žmonių, gyvenančių Izraelio kontroliuojamose teritorijose, teises bei saugumą“, – priduriama jame.
Izraelis okupavo Vakarų Krantą po 1967 metų Šešių dienų karo. Per šį konfliktą Izraelis taip pat užėmė Rytų Jeruzalę ir vėliau ją aneksavo. Šio žingsnio tarptautinė bendrija niekada nepripažino.
Europos Sąjunga laikosi pozicijos, kad izraeliečiai ir palestiniečiai turėtų tiesioginėmis derybomis sutarti dėl dviejų valstybių sprendinio; jo pagrindu turėtų tapti sienos, egzistavusios iki 1967 metų Šešių dienų karo. Šią sąlygą atmeta beveik visos Izraelio politinės jėgos.
J. Bidenas leido suprasti, kad jo administracija grįš prie ankstesnės politikos ir nepritars žydų nausėdijų Vakarų Krante plėtrai. Tačiau jis neketina sugrąžinti JAV ambasados į Tel Avivą.
Europos parlamentarų laiške taip pat pažymima, jog išlieka grėsmė, kad padėtis Gazos Ruože – tankiai apgyvendintame palestiniečių anklave, kurio blokadą nuo 2007 metų vykdo Izraelis, bet kada gali paaštrėti. Anot laiško autorių, dėl to kalta tiek Izraelio vykdoma blokada, tiek „palestiniečių vidaus susiskaldymas“.
Nuo 2007 metų Gazą valdantys „Hamas“ islamistai seniai varžosi su palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso judėjimu „Fatah“, kontroliuojančiu Palestinos autonomiją Izraelio okupuotame Vakarų Krante. Tačiau abi besivaržančios palestiniečių politinės stovyklos ėmėsi iniciatyvos suvienyti jėgas prieš vėliau šiais metais numatytus pirmuosius po 15 metų pertraukos palestiniečių rinkimus.
„Palestiniečių susitaikymas ir rinkimai visose palestiniečių teritorijose yra gyvybiškai svarbūs, be kita ko, ir kaip pagrindas užbaigti Gazos izoliaciją“, – rašoma laiške.
