Dėl ilgai kelionei užpilto degalų bako, lėktuvo svoris tapo per sunkus saugiam nusileidimui, tad lakūnai suko ratus Baltarusijos oro erdvėje, siekdami sudeginti kuo daugiau kuro.
Po kurio laiko ir mažiausiai 7 kilpų, lėktuvui duotas leidimas nusileisti.
Naujienų agentūra TASS praneša, jog Lenkija davusi leidimą įskristi į šalies teritoriją, tačiau informavo įgulą, jog Prancūzija to padaryti neleis.
„Lenkija jam nieko nedraudė, – nurodė Lenkijos oro navigacijos agentūros atstovas spaudai Pavelas Lukaševičius. – Lenkijos tarnybos perdavė pilotams informaciją, kad jiems gali kilti problemų patekti į Prancūzijos oro erdvę. Pilotas gavo informaciją ir ją analizavo“.
P.Lukaševičius pabrėžė, kad faktas, jog kitas šios aviakompanijos lėktuvas iš Minsko ką tik nusileido Varšuvos oro uoste, yra įrodymas, kad Lenkija nedraudė „Belavia“ lėktuvų skrydžių.
„Belavia“ teko laikinai stabdyti skrydžius jau į keturias valstybes – Lietuvą, Ukrainą, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, jų vyriausybėms įšaldžius oro susisiekimą su Baltarusija.
Tuo tarpu Baltarusijos opoziciniuose „Telegram“ kanaluose skelbiama, jog „Belavia“ atleis pusę darbuotojų. Opozicinis portalas afn.by pranašauja smarkų kritimą Baltarusijos pajamų iš tranzitinių civilinių skrydžių aptarnavimo, kurios iki pandemijos siekdavo 300-400 mln. JAV dolerių per metus, gausėjant sąrašui aviakompanijų, apsisprendusių vengti Baltarusijos oro erdvės.
Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį paragino ES Tarybą imtis būtinų priemonių, kad būtų nutrauktas Europos oro susisiekimas su Baltarusija, reaguodami į savaitgalį priverstinai, panaudojant naikintuvą, Minske nutupdytą „Ryanair“ keleivinį orlaivį, skridusį iš Atėnų į Vilnių.
Vakarų demokratijų lyderiai kaltina Minsko režimą užgrobus Europos lėktuvą ir vadina šį veiksmą „valstybiniu terorizmu“. Minskas teisinasi, kad reagavo į pranešimą apie orlaivyje esą paslėptą bombą, kuri nebuvo rasta.
