Ir ukrainiečiai tiki, kad jie yra pasirengę. Prezidentas Volodymyras Zelenskis birželį pareiškė, kad Ukraina yra „labiau pasirengusi nei dauguma Europos Sąjungos šalių“ stoti į NATO.
Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Briuselyje, kur yra NATO būstinė, nuotaikos nėra tokios optimistinės. Prezidentas Joe Bidenas neseniai pareiškė, kad Ukrainai reikia „išvalyti korupciją“, kad ji galėtų įstoti į NATO, taip pat „atitikti kitus kriterijus“.
„Belieka laukti“, – tada sakė J.Bidenas.
Ukrainos žurnalistas Jurijus Butusovas daugelį metų kritikavo Ukrainos gynybos institucijas, kol jam buvo pasiūlytas gynybos ministro Andrii Tarano patarėjo kėdė. Jis sutiko, nes norėjo ministerijoje „sudėti viską į vietas“. Žurnalistas pareigose išbuvo vos šešis mėnesius.
Ilgame „Facebook“ įraše, kurį parašė palikęs darbą, J.Butusovas kritikavo viską – pradedant svarbiausiais klausimais, susijusiais su karine tiekimo grandine, baigiant strategijos trūkumu. Jis taip teigė matantis vyriausybės nenorą reformuoti kariuomenę.
Kalbant apie NATO, J.Butusovo nuomonė yra aiški.
„Būtų didelė klaida stoti į NATO be vidinių reformų. Ukraina nėra pasirengusi Europos Sąjungai ar NATO. Mes neturime savo valstybės projekto. Mes negalime suvienyti savo valstybės veikti išvien. Valdžia yra suskeldėjus, be strategijų, doktrinų ar institucijų“, – nusivylimą reiškė žurnalistas.
Pasak J.Butusovo, Ukrainos valstybę ir ypač armiją valdo kelios valdininkų įtakos grupės, „dirbančios skirtingomis kryptimis be plano.“
Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojos Olhos Stefanishynos biuras tikino, kad J.Butusovo teiginiai yra „klaidinantys“.
„Ukrainos vadovybė turi aiškią viziją ir reformų strategiją, kuri artina Ukrainą prie NATO standartų, taip pat NATO reikalavimų ir reformų tikslų“, – sakė ji.
J.Butusovo nuomone, reformuoti kariuomenę užtruktų vienerius metus. Ukraina turi atnaujinti lauko pratybų instrukcijas, pamažinti kariuomenę iki tik profesionaliems daliniams, turinčių geresnius ginklus ir gerą parengimą.
Pasak jo, per vienerius metus armija bus pasirengusi ne tik kovoti su Rusijos remiamais separatistais, kurie 2014 m. Užėmė Rytų Ukrainą, bet ir siekti NATO standartų.
„Aš daug kartų apie tai rašiau: pažvelkit į Jungtinę Karalystę ir naują strategiją, kurią B.Johnsonas pristatė parlamente. Ji turi labai aiškias užduotis ir tikslus, vizija labai aiški.
Tai yra pagrindinis skirtumas tarp [Ukrainos ir Europos]. Jei neturite strategijos, neturite kokybiško planavimo. Be kokybiško planavimo neturite veiksmingo biudžeto ir be jo negalite pasiekti savo tikslų.“
„Padorus progresas“
„Koordinavimas egzistuoja ir veikia. Tikriausiai kartais jis nėra toks sklandus, kaip mes visi norime. Bet prezidentas, vyriausybė ir parlamentas daro viską, kad Ukrainos saugumui ir gynybai būtų pristatyta geriausia vakarų (NATO ir ES) praktika“, – rašoma Gynybos ministerijos pareiškime.
2019 m. Ukrainos ekspertų grupės „Naujoji Europa“ ataskaita parodė, kad Ukraina vykdė reformas, kad atitiktų 196 NATO standartus nuo pat 2014 m., kai prasidėjo karas. Be to, jis teigė, kad, palyginti su kitomis Rytų Europos valstybėmis, Ukraina „jau rodo padorų progresą.“
Tačiau šalies dar laukia ilgas kelias. Ukrainos prezidento administracijos vadovo Andriy Yermako pasirašytoje ataskaitoje pateikiamas 100 puslapių sąrašas reformų, kurios turi būti vykdomos nuo 2025 m.
Sąrašas skirtas visų pirma tam, kad Ukrainos įstatymai būtų suderinti su kitomis NATO valstybėmis narėmis.
Tačiau kiti laikosi nuomonės, kad ir ką Ukraina darytų, patekimą į NATO stabdo ne lėtos Ukrainos reformos ar Vašingtono ar Briuselio nuomonė. Šalį sulaikanti jėga yra Rusija.
„Pagrindinis klausimas yra, ar NATO galėtų apginti Ukrainą, jei ji taptų NATO nare, – tikino Ciuricho saugumo studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Henrikas Larsenas. – Jei garantuojate šalies saugumą negalėdami jos apginti, pakenkiate viso aljanso vardui. Tai yra pagrindinis rūpestis. Labai nerealu, kad NATO sugebės atbaidyti Rusiją.“
Rusija įrodė, kad yra pasirengusi panaudoti karinę galią savo interesams Gruzijoje, 2008 m., ir Ukrainoje nuo 2014 m., užtikrinti.
Kadangi NATO vargu ar norės rizikuoti konfliktu su Rusija dėl Ukrainos stojimo į NATO, H.Larsenas įsitikinęs – Ukrainos narystė aljanse yra „Tolimas siekis“.
Estijos užsienio politikos instituto vyresnysis darbuotojas Jamesas Sherras sutiko su tokia šveicarų mokslininko išvada.
„Neįsivaizduojama, kad trisdešimt NATO sąjungininkių, kurios net negali susitarti dėl Ukrainos aprūpinimo gynybine ginkluote, sutiks su jos prisijungimu“, – rašė J.Sherras.
Tuo tarpu Ukrainos vyriausybė perspėja nepasiduoti Maskvos spaudimui, kai kalbama apie Ukrainos narystės veiksmų planą (MAP), kuris yra pagrindinis žingsnis šaliai prisijungiant prie aljanso.
„Nors Kremliaus propaganda bando sakyti, kad MAP leidimas Ukrainai NATO išprovokuos Rusiją, būkime atviri: ar tikrai Rusijai reikia ieškoti priežasčių eskalacijai?, – kalbėjo vyriausybės atstovas spaudai. – Labiau tikėtina, kad Kremlius ras arba tiesiog sugalvos bet kokią tinkamą priežastį, jei tai atitiks strateginius V.Putino geopolitinius interesus.“
Tuo tarpu NATO po Briuselio viršūnių susitikimo generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neigė, kad Rusija turi įtakos Ukrainos narystės aljanse klausimui.
„Manau, nepaprastai svarbu pabrėžti, kad kiekviena tauta turi teisę pasirinkti savo kelią. Tai taip pat apima tai, kokio tipo saugumo susitarimuose ji nori būti, įskaitant tai, ar ji nori būti NATO nare, ar ne“ – sakė J.Stoltenbergas.
„Rusija, žinoma, neturi čia žodžio. Mes negrįšime į amžių, kuriame turėjome įtakos sferas, kuriose didžiosios valstybės sprendė, ką gali padaryti mažesni kaimynai. Kalbame apie pagrindinius principus, pagal kuriuos priimama kiekvienos tautos teisė apsispręsti.“, – pabaigė NATO sekretorius.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
