Praėjusių metų gruodį „Deutsche Welle“ paskelbtoje metų pabaigos apžvalgoje buvo publikuotos nuotraukos, iliustruojančios didžiausius masinius protestus Baltarusijoje nuo to laiko, kai šalis atgavo nepriklausomybę.
Vedami Sviatlanos Cichanouskajos, Marijos Kolesnikovos ir Veronikos Zepkalo, piliečiai protestavo prieš 2020 m. rugpjūčio 9 d. įvykusius valstybės prezidento rinkimus, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas dabartinis, jėga valdantis šalies vadovas A.Lukašenka.
Tačiau daugelis demokratinių pasaulio valstybių, tarp kurių yra JAV ir Europos Sąjungos (ES) šalys, laikosi nuomonės, kad dauguma rinkėjų balsavo už kitą kandidatę: S.Cichanouskają, kuri stojo į savo vyro, opozicijos tinklaraštininko Sergejaus Cichanouskio vietą, po to, kai pastarasis prieš rinkimus buvo pasodintas į kalėjimą.
Nors tikrąja rinkimų nugalėtoja laikoma kandidatė praėjus vos kelioms dienoms po rinkimų buvo priversta palikti šalį, šimtai tūkstančių baltarusių išėjo į gatves taikiai reikalauti A.Lukašenkos atsistatydinimo ir naujų, sąžiningų rinkimų surengimo.
Milžiniškas protestų mastas suteikė žmonėms vilties, kad vyriausybė, kurios vadžiomis suveržti jie gyveno nuo 1994 m. gali iš tiesų pasitraukti kelių mėnesių ar net dienų bėgyje.
Pamatę neperšaunama liemene vilkintį A.Lukašenką, į prezidento rūmus einantį rankose laikant automatinį ginklą AK-47, šalies žmonės žiūrėjo į jį kaip į animacinio filmo personažą, praradusį bet kokį ryšį su tikrove.
Nesvyruojantis diktatoriaus režimas
Tačiau žmonės iš pradžių palaikę tai silpnumo ir nevilties požymiu, netrukus suprato, kad taip galvoti buvo naivu. Greitai susibūrusi opozicijos koordinavimo taryba nesugebėjo išlaikyti protestų tempo, o Minsko saugumo aparato pareigūnai iki šiol liko ištikimi A.Lukašenkai.
Režimo išlikimui gyvybiškai svarbių valstybinių įmonių darbuotojų streikai taip pat buvo daug mažesni nei tikėtasi, ir daug mažesni, nei reikėjo, jei planas buvo nuversti režimą.
Nors Rusija, oficialiai sudaranti sąjungą su Baltarusija, iš pradžių išreiškė tik dalinę paramą A.Lukašenkai, netrukus pilnai pripažino jo režimą ir suteikė „palaiminimą“. Tai laimėjo Baltarusijos neteisėtam vadovui pakankamai laiko, kurį jis panaudojo surengdamas kontrataką protestuotojams.
M.Kolesnikova prezidento rinkimų metu vadovo Viktoro Babariko rinkimų kampanijos komandai. Buvęs bankininkas ir A.Lukašenkos varžovas vėliau buvo nuteistas 14 metų kalėjimo. Po to, kai S.Cichanouskaja ir V.Zepkalo buvo priverstos ieškoti prieglobsčio užsienyje, protestų judėjimo veidu tapo būtent ji – M.Kolesnikova. Tačiau už tai jai teko brangiai sumokėti.
Rugsėjį ji taip pat buvo priversta palikti Baltarusiją. Tačiau vietoje to ji buvo įkalinta, po to, kai sudegino savo pasą ir atsisakė išvykti. M.Kolesnikova šiuo metu yra teisiama už uždarų durų ir jai gresia laisvės atėmimas iki 12 metų.
Taigi A.Lukašenkos režimas 2020 m. rudenį sugebėjo sutramdyti protestus. Gatvės staiga ištuštėjo, ant langų ir balkonų turėklų kabėjusių bei ant žmonių veidų ir drabužių nupieštų baltų su raudona juostele vėliavų buvo matyti nepalyginamai mažiau.
Viena iš tokių pokyčių priežasčių neabejotinai buvo su žmogiškumu prasilenkiantis policijos ir saugumo pajėgų brutalumas tvarkantis su protestuotojais. Buvo gaunama daug pranešimų apie kankinimus, improvizuotas sulaikymo stovyklas, kuriuose žmonės buvo verčiami gyventi tragiškomis sąlygomis, negaudami nei vandens, nei maisto. Žmonės mirė dėl valstybės panaudotos jėgos, tačiau nė vienas mirties atvejis nebuvo tiriamas.
Vakarų sankcijos ir Rusijos paskolos
Pasaulis stebėjo Baltarusijos autokratą vis žiauriau engiant savo oponentus, tačiau kasdien saugumo darbuotojų fiziškai talžomų piliečių gelbėti nesuskubo. Kitaip tariant, devynis milijonus žmonių apgyvendinanti Rytų Europos valstybė buvo palikta savo likimo valiai.
Daugėjant valstybės vykdomų nusikaltimų skaičiui, JAV ir ES iniciavo vis daugiau sankcijų, smogusių į A.Lukašenkos piniginę, tačiau „Deutche Welle“ analizė parodė, kad šios priemonės Minsko režimui kritinės žalos nepadarė.
Be to, paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos lyderis gali ir toliau pasikliauti Maskvos teikiama parama. Šios vasaros pradžioje Baltarusija gavo dar vieną 500 mln. JAV dolerių Rusijos paskolą – tiek pat buvo suteikta ir prieš šešis mėnesius.
Rusijos parama Minsko režimui pasireiškia ir kitais būdais: Baltarusijai nafta ir dujos kainuoja pigiau nei kitoms valstybėms, o šalies verslams yra suteikiama pirmenybė Rusijos rinkoje.
Nors sakoma, kad V.Putino ir A.Lukašenkos santykiai laikomi sudėtingais ir permainingais, naujausiame susitikime Sankt Peterburge, ilgamečiai kaimyninių valstybių vadovai vienas kito atžvilgiu atrodė draugiškesni nei bet kada.
Naikinama „paralelinė Baltarusija“
Ilgus metus Baltarusijoje žmonės jautėsi gana laisvi ir sugyveno su valstybe, nepatekdami į A.Lukašenkos ar jo statytinių taikinį. Pilietinė visuomenė – iš dalies Vakarų paramos dėka – suklestėjo. Egzistavo daugybė alternatyvių teatro grupių, menininkų asociacijų, žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų (NVO).
Tačiau 2021 m. pasidarė akivaizdu, kad A.Lukašenkos režimas, paleidęs nesustabdomą represijų laviną, yra pasiruošęs visiškai sunaikinti vadinamąją „paralelinę Baltarusiją“.
Iki šiol 2021 m. gegužės 23 d. Minsko pajėgų operacija pasaulį sudrebino garsiausiai. Šią dieną Baltarusijos naikintuvai privertė keleivinį „Ryanair“ lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių, pakeisti maršruto kryptį ir priverstinai nusileisti Minsko oro uoste, kur saugumo tarnybos pareigūnai suėmė savo šalį saugumo sumetimais priverstą palikti Romaną Pratasevičių.
Jis socialiniame tinkle „Telegram“ su Stepanu Putilo vadovavo populiariam opozicijos žiniasklaidos kanalui „Nexta“, turinčiam daugiau nei milijoną sekėjų.
Oro uoste buvo sulaikyta ir jo mergina Sofija Sapega.
Vis žiauresnis tramdantis Minsko elgesys galimai yra Rusijos įgalinimo rezultatas. Panašu, kad po susitikimo su V.Putinu Sankt Peterburge A.Lukašenka, nuolatos taikantis nepagrįstas represijas savo varžovams, jaučiasi vis laisviau.
Neseniai jis nurodė šalies mastu surengti reidus ir areštus NVO darbuotojų, nepriklausomų žurnalistų bei jį kritikuojančių akademikų namuose ir biuruose.
Skaičiuojama, kad vien liepos 23 d. buvo priversta uždaryti apie 50 NVO; dešimtys aktyvistų, žurnalistų ir menininkų pabėgo iš šalies, bijodami represijų.
Ir kaip praėjusią savaitę iliustravo olimpinės sprinterės Krystsinos Tsimanouskajos, kuriai nuo savo šalies pareigūnų teko gintis prašant užsienio valstybių pagalbos bei Baltarusijos opozicijos atstovo V.Šyšovo, kuris buvo rastas pakartas viename Kijevo parkų, atvejai, A.Lukašenkos režimas neketina atlaisvinti tautai uždėtų varžtų.
Parengė Simas Prašmantas pagal „Deutsche welle“ inf.
