54 metų J. Anez pasikėsino į savo gyvybę dėl „sunkios depresijos“, sukeltos užsitęsusio kalinimo, sakė jos duktė Carolina Ribera.
„Galime be jokių abejonių sakyti, kad jos sveikatos [būklė] yra stabili“, – žurnalistams nurodė kalėjimų direktorius Juanas Carlosas Limpias.
„Šiuo metu ji yra kartu su savo šeima įkalinimo vietoje. Šeima bus svarbus veiksnys, padėsiantis pagerinti jos psichinę būklę“, – pridūrė jis.
Bolivijos pareigūnai anksčiau pranešė, kad J. Anez bandė susižaloti. Pasak vidaus reikalų ministro Eduardo del Castillo, ankstų šeštadienio rytą mėginama nusižudyti ji tik „susidraskė“ ranką, ir jos būklė yra stabili.
Opozicija pasmerkė valdžios elgesį su J. Anez ir ragina ją paleisti.
Centristinių pažiūrų buvęs prezidentas Carlosas Mesa pareiškė, kad oficialūs paaiškinimai apie jos sužalojimus „nėra rimti“, ir pareikalavo nutraukti jos „politinį kalinimą“.
J. Anez šeima taip pat ne kartą prašė valdžios dėl hipertenzijos ir kitų sveikatos problemų perkelti politikę į ligoninę.
Konservatyvių pažiūrų J. Anez į valdžią Bolivijoje atėjo 2019 metų lapkritį po tuometinio prezidento Evo Moraleso atsistatydinimo ir išvykimo iš šalies po kelias savaites trukusių smurtingų protestų dėl jo perrinkimo ketvirtai nekonstitucinei kadencijai.
Kaltinimai politikei yra susiję su dviem 2019 metų lapkritį įvykusiais incidentais, kai mirė iš viso 22 žmonės. Šalies generalinis prokuroras Juanas Lanchipa penktadienį pranešė dėl buvusios šalies vadovės pateikęs dokumentus, kuriuose šie incidentai „preliminariai yra klasifikuojami kaip genocidas, sunkus ir nesunkus kūno sužalojimas bei sužalojimas, privedęs prie mirties“.
Po E. Moraleso pasitraukimo J. Anez, kaip vyriausia parlamento narė, buvo prisaikdinta laikinąja šalies vadove. Tačiau jos politiniai oponentai tai pavadino perversmu.
J. Anez valdymo metu Bolivijoje pernai spalį buvo surengti taikūs ir skaidrūs rinkimai, kuriuos didele persvara laimėjo E. Moraleso protežė Luisas Arce. Jis pažadėjo persekioti visus, kas prisidėjo prie perversmo.
J. Anez buvo kovą areštuota dėl kaltinimų terorizmu, antivyriausybine veikla ir sąmokslu, susijusių su 2019 metų politine krize.
Bolivijos opozicija smerkia valdžios galių padalijimo trūkumą šalyje sakydama, kad teismai, rinkimus organizuojanti institucija ir prokuratūra yra ištikimi kairuoliškų pažiūrų prezidentui L. Arce.
