Gamtiniai reiškiniai bei jų sukeltos nelaimės sukelia arba brutalizuoja jau kilusius konfliktus. Sausra arba vandens trūkumas priverčia žmones kovoti dėl senkančių resursų. Badas ir nepriteklius regione sukelia masinės migracijos bangas.
Dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai – karščiai, uraganai ir potvyniai šiandien nusineša žmonių gyvybes ir kai kurias teritorijas paverčia nebetinkamomis gyventi. Klimato kaita nebūtinai yra pagrindinė konflikto priežastis, tačiau beveik neabejotai tai atliks vadinamąjį „grėsmių daugiklio“ (angl. threat multiplyer) vaidmenį.
Vienas nesenos istorijos pavyzdžių – karas Sirijoje. Ilgametės vandens tiekimo bei laukų drėkinimo problemos šalį privedė prie vandens trūkumo, kuris savo ruožtu sunaikino pasėlius ir sukėlė badą. Pridėkime politinį konfliktą ir gausime vieną baisiausių pabėgėlių krizų istorijoje.
40 metų gyvenimo karinio konflikto sąlygomis daugybę afganų nustūmė iki išgyvenimo ribos. Šie žmonės yra labai jautrūs klimato kaitos padariniams. Maža to, kad prieigos prie jūros neturinti šalis jau ilgą laiką kenčia nuo vis rimtesnio vandens trūkumo, dabar ji ir atsidūrė politinės suiruitės epicentre valdžią užgrobus Talibanui. Ekspertai tai vadina neišvengiamos katastrofos receptu.
„Turime šalį, kuri yra itin pažeidžiama dėl klimato kaitos padarinių nebegali užtikrinti žmonių išgyvenimo poreikių, mes žiūrime į humanitarinę katastrofą“, – kalbėjo Berlyne įkurto Berghofo fondo, nevyriausybinės organizacijos, kuri rūpinasi taikos palaikymu, Afganistano komandos vadovas Basiras Feda.
Sausringoje valstybėje skaičiuojant nuo XX amžiaus vidurio vidutinė temperatūra pakilo 1.8 laipsniais Celsijaus. Palyginimui, pasaulio vidurkis yra 0.82 laipniai Celsijaus. Skaičiuojama, kad ir taip dažnėjančios sausros po 2030 metų taps kasmetiniu reiškiniu.
Pasak Jungtinių tautų organizacijos (JTO), 2017-2018 konflikto metu rimta sausra pagilino migrantų krizę šalies viduje. Dabar šalis vėl išgyvena užsitęsusį sausros periodą. JTO Pasaulinės maisto programos duomenimis, ši sausra milijonus afganų įstums į badą.
Londone įsikūrusio viešosios politikos analizės centro „Chatham House“ tyrėjas Olis Brownas žurnalistams tvirtino, kad į kalnuotas Afganistano vietoves būtina maistą atvežti iki žiemos, nes tuomet jos taps nebepasiekiamos.
„Trumpuoju laikotarpiu didžiausias iššūkis yra išmaitinti Afganistano žmones“, – kalbėjo O.Brownas. Beveik pusė 30 milijonų piliečių turinčios šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, trečdalis jaučia maisto trūkumą.
„Akivaizdu, tarptautinės bendruomenės veiksmai dabar priklauso nuo Talibano sprendimų – ar jie sukurs galimybes žmonėms turėti, ką valgyti?“
Klimato kaitos, skurdo ir karinio konflikto persipynimas
O.Browno teigimu, norėdamas sukurti galimybes žmonėms prasimaitinti ilguoju laikotarpiu, Talibanas privalės atkreipti dėmesį į klimato kaitą.
„Klimato kaita bus nuolatinė kliūtis ateityje... Jei Talibano vyriausybė turės kažką dėl to daryti, jei jie sieks sukurti saugesnį ir taikesnį Afganistaną, galintį išmaitinti savo piliečius“, – teigė ekspertas.
Netgi jei bus įgyvendintas JTO optimistinis šiltnamio dujų sumažinimo scenarijus, tikėtina, kad Afganistanas iki 2050 metų sušils mažiausiai 1.5 laipsniais Celsijaus. To užtektų, kad sumažėtų upes maitinančio sniego kiekis ir vandens trūktų dar labiau.
Nors sausros bus dažnesnės, ekstremalios trumpalaikės liūtys irgi taps labiau tikėtinos. Tai padidins pavojingų nuošliaužų tikimybę šioje kalnuotoje šalyje. Metų metai nesibaigiančio karo neišmokė šalies adaptuotis ir saugoti savo žmones.
„Karas yra vystymasis atbuline tvarka“, – teigė O.Brownas.
40 metų besitęsęs konfliktas sustabdė investicijas į vandens infrastruktūrą – užtvankas, drėkinimo sistemas.
Ūkininkai anksčiau naudojo senovinę drėkinimo sistemą „karez“, kurios pagalba vanduo buvo tiekiamas iš kalnų požeminiais takais, taip išvengiant išgaravimo. Kai kuriuose kaimuose sistema vis dar veikia, tačiau dauguma įrenginių buvo sunaikinti arba sugadinti karo dešimtmečiais.
Daugiau nei keturi penktadaliai populiacijos dirba žemės ūkyje. Būdami labai priklausomi nuo lietaus ir gyvulininkystės, žmonės yra labai jautrūs klimato sukrėtimams, pasakojo O.Brownas. Taigi, žmonės yra didelėje skurdo rizikoje, kuri savo ruožtu didina migracijos tikimybę.
Afganistane jau dabar apie 4 milijonus žmonių buvo priversti palikti savo namus. Tarptautinė nevyriausybinė su skurdu kovojanti organizacija „Action Aid“ apskaičiavo, kad iki 2050 metų dar 5 milijonai bus priversti migruoti dėl gamtos kataklizmų, net jei ir pasaulis sugebėtų sumažinti išmetamųjų dujų emisijas.
Klimato kaita ruošia dirvą žiauriems konfliktams dėl nuolat senkančių išteklių – vandens ir dirbamos žemės.
Pastebėta, kad oro sąlygos verčia vis daugiau ūkininkų vietoje javų auginti sausroms atsparias aguonas, naudojamas narkotikų gamyboje. Afganistanas yra didžiausias pasaulyje opiatų gamintojas. Vien 2017 metais narkotikai sukrovė turtus: apie 3.5-5.6 milijardų eurų. Pajamos iš narkotikų padeda finansuoti Talibaną ir kitas ginkluotas grupuotes.
„Esminis klausimas – kaip kovoti su klimato kaitos sukeltu skurdu? – klausė Basiras Feda iš „Berghof“ fondo. – Tarp karinių konfliktų ir skurdo egzistuoja tiesioginis ryšys. Klimato kaita čia gali suveikti kaip katalizatorius.“
Ar įmanoma dirbti su Talibanu?
Talibano kultūrinės komisijos narys Abdulas Qaharas Balkhis amerikičių leidiniui „Newsweek“ teigė, kad yra siekiama pasaulinio pripažinimo valstybiniam dariniui, kurį jis vadina Islamo Emyratu, ir pridūrė, kad klimato kaita yra iššūkis, kurį galima įveikti tik suvienijus jėgas.
Kol kas tik kelios valstybės rodo norą prasidėti su Talibanu.
„Jie negalės valdyti šalies be pagalbos, jie turi tai suprasti, – kalbėjo Vokietijos politikos reformų analizės centro „Heinrich Böll Foundation“ Azijos padalinio vadovas Jostas Pachaly. – Tai yra kritinis klausimas tarptautinei bendruomenei – kaip nepalaikyti talibų, tačiau ir neleisti afganistaniečiams kentėti... tai yra humanitarinė katastrofa.“
Moterys, kurių teisės jau spėo būti apribotos talibų, susidurs su dar didesniais iššūkiais dėl klimato kaitos. Visame pasaulyje būtent moterys skaudžiausiai nukenčia nuo pasaulinio atšilimo, nes dažniausiai būtent jos yra atsakingos už vandens atnešimą šeimai ir valgio ruošimą.
Afganistane ir ypač jo kaimuose moterys yra itin apribotos, nes iš jų reikalaujama neiti iš namų ir jos yra visiškai priklausomos nuo vyrų gebėjimo išmaitinti šeimą, pabrėžė Basiras Feda.
„Dėl šios priežasties moterys yra įstumtos į itin apgailėtiną situaciją: jos turi užtikrinti, kad maistas gulės ant stalo, tačiau jos tai turi padaryti itin suvaržytomis aplinkybėmis.“
Nors Pasaulio bankas ir kitos organizacijos nutraukė paramą šaliai laukdamos tolesnių Talibano veiksmų, įvairios humanitarinės organizacijos tęsia darbą šalyje.
B.Feda teigia, kad tai yra Talibano atsakomybė sukurti visiems afganams priimtiną vyriausybę ir vairuoti šalį link taikos, taip pat ir kurti šalies atsparumą klimato krizėms.
„Aš netikiu, kad Afganistane jau viskas prarasta.“
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
