Viešosios nuomonės apklausose pirmaujančiam socialdemokratui Olafui Scholzui teko atremti A. Merkel centro dešiniųjų partijos kandidato Armino Lascheto puolimą dėl jo minimaliojo valandinio atlygio ir mokesčių planų.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad A. Laschetui reikia padidinti savo populiarumą keliais procentiniais punktais, kad galėtų užsitikrinti teisę vadovauti kitai šalies vyriausybei.
Sekmadienį jis aštriai kritikavo O. Scholzo planus dėl 12 eurų minimaliojo valandinio atlygio ir didesnių mokesčių turtingesniesiems, tvirtindamas, kad tai siunčia „neteisingą žinią“.
O. Scholzas, šiuo metu užimantis vicekanclerio ir finansų ministro postus socialdemokratų ir A. Merkel bei A. Lascheto partijos koalicijoje, per debatus laikėsi įprastai santūriai.
Pristatydamas planus lengvinti mažesnes pajamas gaunančių žmonių naštą, socialdemokratas sakė, kad „uždirbantys tiek, kiek aš, sumoka šiek tiek daugiau mokesčių“.
Žaliųjų kandidatė Annalena Baerbock, kurios opozicinė partija prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus viešosios nuomonės apklausose yra trečia, ragino keisti išmokas siekiant mažinti vaikų skurdą.
Ji taip pat ragino anksčiau numatyto laiko atsisakyti aplinką teršiančio iškastinio kuro kaip energijos šaltinio. Pasak A. Baerbock, dabartinė vyriausybė padarė nepakankamai siekiant pažaboti klimato kaitą, todėl reikalinga „nauja pradžia“.
„Kita vyriausybė turi būti klimato vyriausybė“, – kalbėjo ji.
Nepaisant fakto, kad turi aplenkti viešosios nuomonės apklausose pirmaujantį O. Scholzą, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras A. Laschetas per debatus daugiausiai ginčijosi su A. Baerbock.
Tuo metu socialdemokratas, regis, sąmoningai stengėsi nesivelti į jųdviejų ginčus. Per vieną tokių ginčų jis keliskart linktelėjo, parodydamas pritarimą A. Baerbock – potencialiai koalicijos partnerei.
Įtemptos kandidatų varžybos ir faktas, jog ne viena partija turi reikšmingą rinkėjų paramą, reiškia, kad kitai vyriausybei suformuoti reikės koalicinių derybų tarp bent dviejų, nors labiau tikėtina – trijų, partijų.
Neatmestina, kad po rinkimų toliau dirbs dabartinė A. Merkel konservatorių ir socialdemokratų koalicija. Tačiau tai tik vienas iš galimų scenarijų. Vyriausybę taip pat galėtų formuoti socialdemokratai ir žalieji su mažesne, į verslą orientuota Laisvąja demokratų partija (FDP) ar tik kairiojo sparno partijos – socialdemokratai, žalieji ir „Kairė“ (Die Linke).
Nuo 2005 metų prie Vokietijos vyriausybės vairo stovinti A. Merkel nusprendė nebesiekti penktosios ketverių metų kadencijos.
Ketvirtadienį numatyti paskutiniai televizijos debatai, kuriuose dalyvaus ne tik trys pretendentai į kanclerio postą, bet visų šiuo metu parlamente dirbančių partijų atstovai.
