Vos 14 proc. ukrainiečių pasiskiepijo nuo COVID-19: priežastis gali slypėti šalies istorijoje

Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis išaugo COVID-19 atvejų ir mirčių skaičius, o pasižiūrėjus į skiepijimo rodiklius, šaliai galima pranašauti sunkų rudenį.

 Koronavirusas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Koronavirusas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Koronavirusas Ukrainoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
 Koronavirusas Ukrainoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 10, 2021, 8:05 AM

Spalio pradžioje naujų infekcijų skaičius pasiekė 9 tūkst. per dieną – tai didžiausias skaičius šalyje nuo pavasario.

Ukraina skiepijimo kampaniją pradėjo vėliau nei kitos Europos Sąjungos šalys, dabar pasiskiepiję yra vos 14 proc. savo gyventojų. Palyginimui, Europos Sąjungoje (ES) skiepijimo rodikliai siekia maždaug 63 proc.

Susirūpinusi dėl situacijos, Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad 98% ligoninėse gydomų ligonių, sergančių sunkia COVID-19 forma per pastaruosius tris mėnesius, buvo neskiepyti.

„Jei norite apsisaugoti nuo sunkaus (red. COVID-19) gydymo, hospitalizavimo ir mirties – skiepykitės šiandien“, – ragino Ukrainos vyriausiasis sanitarijos gydytojas Igoris Kuzinas.

Kovo mėnesį Nacionalinis demokratinis institutas nustatė, kad 46 proc. ukrainiečių pasakytų „ne“, jei jiems būtų pasiūlyta vakcina. Tačiau trečdalis jų apsvarstytų galimybę pasiskiepyti, jei jiems būtų suteikta daugiau informacijos apie vakcinas ir jų saugumą.

Tuo tarpu jau balandį Kijevo tarptautinis sociologijos institutas nustatė, kad 52,2 proc. ukrainiečių nenori skiepytis. Paklausti, kodėl ne, 40 proc. teigė, kad skiepai nėra pakankamai patikrinti, 33 proc. – nepasitiki Ukrainoje esančiomis vakcinomis, o 20 proc. – mano, kad šalutinis vakcinos poveikis gali būti blogesnis už patį virusą.

Kodėl ukrainiečiai atsisako skiepytis?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad COVID-19 vakcinos buvo kruopščiai išbandytos.

„Kaip ir visos vakcinos, vakcinos nuo COVID-19 tikrinamos griežtai, keliais etapais, įskaitant didelius klinikinius tyrimus, kuriuose dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių. Šie bandymai yra specialiai sukurti siekiant nustatyti bet kokias saugumo problemas“, – nurodė PSO.

Nepaisant to, Ukrainos sostinės Kijevo gatvėse nesunku pajusti nusiteikimo prieš vakciną nuotaikas.

32 metų Romanas Chehuta su savo draugu laukęs traukinio, sutiko pasidalinti savo nuomone su „Euronews“ žurnalistais.

„Žmonės miršta dėl skiepų, kuriuos vyriausybė bando mums priverstinai įkišti, tai Hitlerio metodai, – įsitikinęs remontininkas. – Aš nesiskiepysiu.“

„Aš esu prieš vakcinas, – atsakė kita Kijevo gyventoja Svitlana Yankova. – Yra tiek daug neigiamos informacijos apie vakcinas. Aš girdėjau, kaip tai kenkia jūsų reprodukcinei sistemai, ir manau, kad po vakcinos man bus blogiau.“

PSO Europos biuro specialistė daktarė Liudmila Mosina, įvairių vakcinų specialistė nurodė, kad nėra įrodymų, kad COVID-19 skiepai veikia vaisingumą.

Kodėl ukrainiečiai skeptiški dėl vakcinos?

Kijevo Igorio Sikorskio instituto sociologijos skyriaus pirmininkas Pavlovas Fedorchenko-Kutuev atkreipė dėmesį į bendrą nepasitikėjimą valdžia ir jos institucijomis.

Pavyzdžiui, kalbant apie saugumą, ukrainiečiai pasitiki savimi ar savo šeimomis, o ne Kijevu, pridūrė jis.

Pasak eksperto, tas pats vyksta ir su sveikata: „Dažnai verčiau klausi draugo ar „Google“, nei eini pas gydytoją ar klausai vyriausybės.“

„Tai, kad skirtingi politikai bandė piktnaudžiauti pandemija siekdami naudos, situacijai nepadėjo“, – dar vieną veiksnį išskyrė mokslininkas.

P.Fedorchenko-Kutuev sakė, kad kita skepticizmo ir žemo pasitikėjimo vyriausybe priežastis yra istorinė.

„Tokie įvykiai kaip Černobylis Sovietų Sąjungos laikais privertė žmones labiau nepasitikėti valdžia“, -priminė P.Fedorchenko-Kutuev. – Kritiški ukrainiečiai Sovietų Sąjungos pabaigoje paprasčiausiai netikėdavo viskuo, ką skaitė sovietinėje žiniasklaidoje.“

Jis sakė, kad žlugus Sovietų Sąjungai, nepasitikėjimas niekur nedingo.

„Žlugus Sovietų Sąjungai, žmonės matė, kad praturtėjo nedaugelis. Kaip privatizavimas praturtino tik saujelę žmonių, o paprasti žmonės jaučiasi susvetimėję, – aiškino sociologas. – Žmonėms sunku pasitikėti politikais po tokios šalies istorijos.“

Raisa Ivanina, prekiaujanti cigaretėmis ant medinio prekystalio Kijeve, teigė, kad ypasiskiepijo, bet supranta tuos, kurie to nepadarys. Ivanina turi seserį, kuri gyvena Vokietijoje ir nusprendė pasiskiepyti, kad galėtų ją aplankyti.

„Aš nesijaudinu dėl viruso ar vakcinos, – sako ji. – Aš skiepijausi, bet suprantu, kodėl žmonės nepasitiki vyriausybe. Mes turime tiek daug korupcijos. Valdžia iš mūsų vagia. Jaunimas, mūsų ateitis, bėga, o tik alkoholikai ir girtuokliai lieka už nugaros. Suprantu, kodėl žmonės čia nepasitiki valdžia.“

60-metis Konstantinas Pereliginas nusprendė pasiskiepyti, nors iš kitų ukrainiečių išgirdo daug skepticizmo dėl vakcinų.

„Žinoma, tai yra asmeninis žmonių pasirinkimas, bet aš nesuprantu, kodėl kai kurie nesiskiepija“, – kalbėjo K.Pereliginas. – Kai buvau mažas, visi gavome skirtingas vakcinas, kad išvengtume įvairių ligų. Niekas neklausė kodėl ir skiepai padėjo. Mes matome, kad turime ką nors padaryti dėl šio viruso, ir staiga žmonės susirūpino dėl skiepų.“

„Aš nesuprantu. Nesuprantu, kodėl neturėčiau pasiskiepyti.“

Parengta pagal „Euronews“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.