Taivanas gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Pekinas autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.
Pekino ir Taibėjaus ryšiai pašlijo 2016 metais, kai Taivano prezidente tapo Tsai Ing-wen, laikanti salą de facto suverenia valstybe, o ne „Vienos Kinijos“ dalimi.
Pastaruoju metu Kinija vis garsiau žvangina ginklais aplink Taivaną: kinų naikintuvai ir bombonešiai, galintys gabenti branduolinį ginklą, nuolat pažeidinėja salos oro gynybos zoną.
Pekinas stiprina savo pajėgumus smogti Taivanui iš oro, jūros ir sausumos, nurodė salos Gynybos ministerija antradienį išplatintoje dvimetėje ataskaitoje.
Tarp šių pajėgumų yra „mūsų kritiškai svarbių jūrų uostų, oro uostų ir išvykstamųjų skrydžių maršrutų blokavimas, siekiant atkirsti mūsų oro ir jūrų transporto jungtis“, rašoma ataskaitoje.
Dokumente taip pat įspėjama, kad Kinija gali smogti visai Taivano teritorijai savo raketomis, įskaitant balistines ir sparnuotąsias raketas, ir stiprina savo pajėgumus surengti prieš salą jūrų desanto operacijas.
Praėjusį mėnesį Taivano gynybos ministerija įspėjo, kad karinė įtampa tarp Taibėjaus ir Pekino dabar yra didžiausia per keturis pastaruosius dešimtmečius, Kinijai pasiuntus į Taivano oro erdvės gynybos zoną (ADIZ) rekordinį skaičių karinių lėktuvų.
ADIZ nėra Taivano teritorinė oro erdvė ir apima gerokai didesnę teritoriją, iš dalies persidengiančią su pačios Kinijos oro gynybos atpažinimo zona, ir netgi dalį žemyninės Kinijos.
Kinijos „dažno manipuliavimo pilkosios zonos grėsmėmis“ vykdant lėktuvų įsibrovimus, taip pat kitų jos naudojamų karo metodų, įskaitant kibernetines atakas, tikslas – „užimti Taivaną be kovos“, pažymima Gynybos ministerijos ataskaitoje.
