Atitinkamas priemones vyriausybė aptars per posėdį ketvirtadienį.
Pasak ministrės pirmininkės Kajos Kallas, dabartinė padėtis prie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienų yra rimta.
„Šiuo metu tiesioginės grėsmės Estijos sienoms nėra, tačiau atsižvelgdami, kas vyksta kaimyninėse šalyse, taip pat turime būti aktyvūs ir pasirengę atremti grėsmę. Estija nuosekliai stiprina savo išorinę sieną, o naujos užtvaros įrengimas yra plano dalis“, – kalbėjo K. Kallas.
„Lenkija, Lietuva ir Latvija ėmėsi ryžtingų veiksmų prie išorinių sienų, o Estija padeda kaimynėms susidoroti su situacija. Šiuo metu Lenkija duoda suprasti, kad jiems pirmiausia reikia solidarumo ir politinės paramos“, – pridūrė ji.
„Palaikome glaudžius ryšius su Lenkija ir esame pasirengę visokeriopai ją remti. Pritariame tam, kad būtų patvirtintos papildomos Europos Sąjungos sankcijos fiziniams ir juridiniams asmenims, remiantiems Baltarusijos režimo veiksmus vykdant hibridinį išpuolį“, – pažymėjo premjerė.
Vidaus reikalų ministras Kristianas Jaani savo ruožtu nurodė, kad įrengti laikinus barjerus pasieniečiams galėtų padėti įrengti kariuomenė.
„Mūsų siena gerai saugoma, ir šiuo metu pasienyje nėra jokios migracijos mūsų kryptimi rizikos. Tačiau norėdami veiksmingai reaguoti į galimas krizines situacijas, turime joms pasirengti dar prieš tokioms situacijoms susidarant. Todėl Estijos policijos ir sienų apsaugos tarnyba (PPA) yra pajėgi ir pasiruošusi padėti statyti pasienio tvorą, kartu su gynybos pajėgomis įrengdama laikinas užtvaras“, – sakė K. Jaani.
Anot jo, tokios užtvaros turėtų iškilti vietose, kur lig šiol užfiksuota daugiausiai mėginimų neteisėtai kirsti Estijos sieną.
„Šiuo metu siena saugoma pasitelkiant techninę stebėjimo įrangą ir patrulius. Infrastruktūros iš viso reikėtų 115 km ruože. Dėl 63 km sudarytos statybų sutartys; 25 km ruože jau įrengta sulaikomoji tvora. Paspartinome tolesnius darbus, susijusius su pasienio infrastruktūra“, – VRM vadovas.
Anot gynybos ministro Kalle Laaneto, Talinas kasdien palaiko ryšius su sąjungininkais, kad galėtų koordinuoti veiksmus, jei krizė eskaluotųsi.
„Nuo pat hibridinės atakos pradžios labai atidžiai stebėjome padėtį ir prisidėjome prie situacijos sprendimo, siųsdami tiek vielos užtvaroms, tiek bepiločių orlaivių, o visai neseniai – karo policijos komandą Lietuvai“, – pridūrė ministras.
Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi lapkričio 8 dieną, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į Europos Sąjungą. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.
Latvija, Lenkija ir Lietuva pastaraisiais mėnesiais pastebi gerokai išaugusius nelegalių migrantų, bandančių per Baltarusiją patekti į ES teritoriją, srautus. Bendrija kaltina Baltarusiją dėl pasienyje susidariusio chaoso, nes ji nebeįsileidžia migrantų iš Vidurinių Rytų ir Afrikos šalių, nepatekusių į Europos Sąjungos valstybes.
Baltijos šalys ir Lenkija kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Šią poziciją palaiko ir Europos Komisija.
