Po šio incidento Manila piktai protestavo dėl Kinijos veiksmų ir perspėjo, kad Filipinų laivams taikoma apsauga, numatyta abipusės gynybos sutartimi su Jungtinėmis Valstijomis.
Filipinų užsienio reikalų sekretorius Teodoro Locsinas Jr. sakė, kad per antradienį įvykusį incidentą niekas nenukentėjo, bet du aprūpinimo laivai turėjo nutraukti savo misiją pristatyti maisto atsargų filipiniečių pajėgoms, užėmusioms Antrąją Tomaso seklumą, esančią netoli vakarinės Palavano provincijos, tarptautiniu lygiu pripažįstamoje Filipinų išskirtinėje ekonominėje zonoje.
T. Locsinas savo „Twitter“ pranešime nurodė, kad trijų Kinijos pakrančių apsaugos laivų veiksmai yra neteisėti. Diplomatas pareikalavo, kad šie laivai „atkreiptų dėmesį ir atsitrauktų“.
Filipinų vyriausybė savo notoje Kinijai išreiškė „mūsų įtūžį, pasmerkimą ir protestą dėl šio incidento“, sakė T. Locsinas. Sekretorius pridūrė, kad „šis nesugebėjimas elgtis santūriai kelia grėsmę ypatingiems ryšiams tarp Filipinų ir Kinijos“, kuriuos uoliai stengėsi plėtoti prezidentas Rodrigo Duterte ir jo kolega Kinijoje Xi Jinpingas.
Kinijos pareigūnai Maniloje arba Pekine šio reikalo kol kas nekomentavo.
Naujausias incidentas papildė seniai besitęsiančius teritorinius ginčus dėl strategiškai svarbių vandenų Pietų Kinijos jūroje, į kuriuos teises reiškia Kinija, Filipinai, Vietnamas, Malaizija, Brunėjus ir Taivanas. Kinija beveik visą jūrą laiko savo akvatorija ir pertvarkė septynis ginčijamus atolus į raketomis saugomas salų bazes, kad įtvirtintų savo pretenzijas. Tokia veikla didino įtampą, kurstė nerimą tarp kitų pretendenčių ir Vakarų šalių vyriausybių, įskaitant Jungtines Valstijas.
Vašingtonas nereiškia teisių į jokias akvatorijas Pietų Kinijos jūroje, kurią raižo intensyviai naudojami laivybos keliai, bet amerikiečių kariniai laivai ir lėktuvai patruliuoja šiame regione, kad padrąsintų sąjungininkus, įskaitant Filipinus, taip pat užtikrintų laivybos ir skrydžių laisvę. Kinija ne kartą perspėdavo JAV laikytis atokiai nuo ginčijamų vandenų ir nesikišti į, anot jos, regioninį ginčą.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo pirmtakas Donaldas Trumpas ne kartą patikino Filipinus, kad Vašingtonas vykdys įsipareigojimus pagal dvišalę Abipusę gynybos sutartį, jeigu filipiniečių pajėgos, laivai arba lėktuvai būtų užpulti seniai ginčijamame regione.
