„Šiandien esama grėsmės, kad rytoj kils karas, – sakė V. Zelenskis. – Esame visiškai pasirengę eskalacijai.
„Turime būti savarankiški ir kliautis nuosava kariuomene. Ji yra pajėgi“, – pridūrė prezidentas.
Vakarų šalys šį mėnesį ėmė nerimauti dėl pranešimų apie Rusijos kariuomenės judėjimą prie Ukrainos sienų. Maskva atmetė Vakarų kaltinimus, kad Rusija galimai rengiasi įsiveržimui, ir savo ruožtu pažėrė kritikos NATO dėl tariamų Aljanso provokacijų.
Anksčiau šią savaitę Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įspėjo Rusiją, kad ši „brangiai sumokės“, jei imsis puolimo.
Nuo 2014-ųjų ukrainiečių kariai sukaupė didelę kovinę patirtį ir sulaukė ginklų bei sunkiosios technikos iš Vakarų sąjungininkių, ypač Jungtinių Valstijų, kurios nuo 2014 metų skyrė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 2,5 mlrd. JAV dolerių (2,2 mlrd. eurų).
Konfliktas Ukrainos rytuose iki šiol pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.
NATO vadovas: Rusijos karinės jėgos panaudojimas Ukrainoje sukeltų pasekmių Maskvai
Rusija sulauktų pasekmių, jeigu panaudotų karinę jėgą Ukrainoje, penktadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, išreiškęs susirūpinimą dėl Maskvos pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina.
„Aišku, jog jeigu Rusija panaudos jėgą prieš Ukrainą, tai užtrauks kainą, tai sukels pasekmių“, – perspėjo Aljanso vadovas.
J. Stoltenbergas nurodė, kad ateinančią savaitę Rygoje susitiksiantys NATO užsienio reikalų ministrai aptars Rusijos karinių pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina, suteikiant „labai svarių priežasčių smarkiai nerimauti“.
„Tau jau antras kartas šiais metais, kai Rusija sutelkė dideles ir neįprastai koncentruotas pajėgas šiame regione“, – kalbėjo bloko lyderis, ir paminėjo, kad ten esama sunkiosios technikos – „tankų, savaeigės artilerijos dalinių, dronų ir elektroninės kovos sistemų, taip pat kovos veiksmams parengtų karių“.
J. Stoltenbergas šį pajėgų telkimą vadino „neišprovokuotu ir nepaaiškintu“, taip pat perspėjo, kad „tai didina įtampą ir apsirinkimų grėsmę“.
Maskva savo ruožtu Vakarų nerimastingus pareiškimus vadino „isterija“ ir atmetė kaltinimus, kad ji planuoja įsiveržti į Ukrainai, kurios vieną dalį – Krymo pusiasalį – jau aneksavo 2014 metais.
Naujas pajėgų telkimas atrodo panašus į stebėtą balandį, kai Rusija prie sienos su Ukraina buvo pasiuntusi apie 100 tūkst. karių.
J. Stoltenbergas sakė, kad nors Ukraina nėra NATO narė ir jai netaikoma bloko kolektyvinės gynybos sutarties sąlyga, Aljansas „pasiųstų aiškią žinią Rusijai, kad NATO yra pasiruošusi ginti ir saugoti visus sąjungininkus“.
„Turime užtikrinti, kad nebūtų jokių nesusipratimų, jokios erdvės klaidingiems vertinimams dėl NATO ryžto, gebėjimo ir valios ginti visus NATO sąjungininkus“, – pabrėžė jis.
Ukrainos prezidentas įspėja dėl galimo pučo gruodžio pradžioje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėja, kad padedant veikėjams iš Rusijos netrukus šalyje bus bandoma įvykdyti perversmą, praneša agentūra „Reuters“.
Jis turįs žvalgybinės informacijos, kad pučas įvyks gruodžio 1 ar 2 dienomis, sakė V. Zelenskis penktadienį spaudos konferencijoje. „Mūsų laukia iššūkiai – ne tik iš Rusijos Federacijos pusės (...). Mes turime vidaus iššūkių“, – kalbėjo prezidentas.
Ukraina, anot V. Zelenskio, visiškai kontroliuoja savo sienas ir yra pasirengusi, jei kiltų eskalacija santykiuose su Rusija.
NATO, JAV ir Europos šalys yra pareiškusios susirūpinimą dėl Rusijos dalinių judėjimo Ukrainos pasienyje. Maskva neigia planus pulti Ukrainą.
