8 metus karo fronte praleidę ukrainiečiai Rusijos invazijos nebijo: prakalbo apie pasikeitusią kasdienybę

Kulkosvaidžio šūviai ramybę nutraukė tik po 20 val. kai kapitonas Denisas Branitskis buvo dar tik įpusėjęs vakarinę sargybą. Šūviai buvo girdimi pasikartojančiais pliūpsniais ir sklido iš arti.

Rusijos ir Ukrainos konfliktas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas.<br>SIPA Press/Scanpix nuotr.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas.<br>SIPA Press/Scanpix nuotr.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 8, 2021, 8:43 PM

Juos leido Rusijos remiami separatistai, kurių pozicijas slėpė tamsa. Tik tada, kai granatsvaidžio sprogimo blyksnis apšvietė ką tik iškritusį sniegą, kapitonas D.Branitskis nustojo žingsniuoti ir trumpam sustojo, kad prisidengtų nuo priešo ugnies.

„Tai vyksta kiekvieną naktį, – pasakojo Ukrainos kariuomenės 25-osios oro desantininkų brigados, dirbančios palei fronto linijas Rytų Ukrainoje, kuopos vadas kapitonas D.Branitskis. – Kartais daug smarkiau, kartais panašiai kaip šį vakarą. Šį vakarą viskas gerai.“

Toks karas vyksta daugelį metų – lėtas, kruvinas konfliktas, prasidėjęs po to, kai abi šalys 2014 m. atsidūrė aklavietėje dėl teritorijos, kurią užgrobė Rusijos remiamos pajėgos. Ukrainos ir Vakarų pareigūnai sako, kad dabar gali būti rezgama kažkas grėsmingesnio.

Per pastarąsias savaites ukrainiečių pajėgos pastebėjo, kad Rusija stato įtvirtinimus kariniams veiksmams, galbūt net masinei invazijai. JAV žvalgybos pareigūnai prenėšė, kad Maskva pasiruošė karinio puolimo planui, kuriame, kaip manoma, dalyvaus 175 tūkst. karių. Ataka gali prasidėti jau kitais metais. Naujausios palydovinės nuotraukos rodo įrangos, įskaitant tankus ir artileriją, sutelkimą šalia Ukrainos sienų.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras V.Putinas atkirto, kad būtent ukrainiečiai kartu su JAV ir Vakarų Europos partneriais kursto karą, motyvuodamas tuo, ką jis vadina Rusijos saugumu.

„Tai ne mes, kurie kažkam grasina, – tvirtino jis praėjusią savaitę. – Atsižvelgiant į realią situaciją, kaltinti mus tuo, kaip mes sakome, norėti perkelti kaltę nuo sergančiojo ant sveiko, visų pirma, yra bent jau neatsakinga.“

Aštrėjant įtampai, V.Putinas ir J.Bidenas antradienį kalbėjo vaizdo konferencijos metu.

Abiejose Ukrainos konflikto pusėse purvinuose apkasuose įkalintiems kovotojams kalbos apie naują karą gali pasirodė gluminančios. Jiems dar senasis niekada nesibaigė.

2015 m. paskelbtos paliaubos tarp Ukrainos vyriausybės ir Rusijos remiamų pajėgų dviejuose separatistiniuose anklavuose užbaigė rimčiausius karo veiksmus konflikte, nusinešusiame daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Bet tai toli gražu neatnešė ramybės.

„Kontaktinė linija“, skirianti abi puses, reguliariai traška nuo šūvių, kuriuos kartais pertraukia artilerijos sviediniai. Kas mėnesį, daugiausia nuo snaiperių ugnies, žūva keletas Ukrainos karių. Rugsėjo mėnesį jų buvo septyni, spalį – du ir lapkritį – šeši. Praėjusią savaitę 22 metų karys, vardu Valerijus Herovkinas, tapo pirmuoju žuvusiu gruodį.

Iki šiol fronto linijose buvę kareiviai teigė matę mažai eskalavimo įrodymų, išskyrus šį iš esmės lėtai vykstantį sekinantį karą. Palyginti su prieš tai vykusiomis žiauriomis kovomis, tai yra šventė, nurodė keli kariai.

Tačiau po aštuonerių metų apkasuose jaučiamas nuobodus pripažinimas, kad status quo negali tęstis amžinai, kad Rusijos kariuomenė greičiausiai anksčiau ar vėliau ateis. Jie sakė, kad jei ta akimirka jau arti, tebūnie.

„Studijavau universitete ir esu išsilavinęs, todėl puikiai atpažįstu Rusijos kariuomenės keliamą pavojų ir žinau, kad niekas negali garantuoti, kad V.Putinas ar kas nors kitas staiga nepasakys: Pirmyn!, – kalbėjo 30 metų dviejų vaikų tėvas Ivanas Skuratovskis, kovojantis fronte jau nuo 2014 m. – Esame pasirengę tokiam įvykių posūkiui, nes tai yra mūsų darbas ir niekas, išskyrus mus, nesugebėtų tokioje padėtyje susidoroti su šia grėsme.“

„Ar mes bijome atviro puolimo? Aš nematau tos baimės žmonėse“, – pridėjo jis.

Kariai pripažįsta, kad šiuo metu yra vis tiek budresni, žinodami, kad šios milžiniškos įtampos laikotarpiu paklydusi kulka ar minosvaidžio sviedinys gali tapti tuo, ko reikia norint pradėti rimtą eskalaciją. Net ir priešui apšaudant, jie griežtai laikosi įsakymo nereaguoti, nebent tai absoliučiai būtina.

Per kapitono D.Branitskio budėjimą, jo vadovaujamoms pajėgoms teko tik vieną kartą atsišaudyti.

„Tik pranešti, kad esame čia“, – nurodė kapitonas D.Branitskis. Ukrainos kario granatsvaidžio trenksmas nutildė kulkosvaidžio šūvį kitoje pusėje, bet tik trumpam.

„Tai tikrai erzina kareivius, mums neleidžiama atsakyti“, – pripažino leitenantas I.Skuratovskis.

Nuo rugpjūčio 25-oji oro desantininkų brigada buvo komandiruota į Ukrainos miesto Avdiivkos pakraštį, vadinamą Promzoną – bazę, pastatyta padangų gamyklos griaučių liekanuose. Dėl karo pradžioje vykusių bjaurių kovų vietoje gamyklos garsų komplekse dabar kraupiai tylu.

Bazė ribojasi su užmiesčio kotedžais, kurių dauguma dabar jau yra sudegę. Namai buvo greitai ir seniai apleisti. Kai kuriuose kiemuose galima pamatyti pamestus vaikiškus žaislus, o užaugusiuose soduose apsigyvenusios paliktų šeimos augintinių atžalos.

Snaiperiai yra nuolatinė grėsmė, tad ant fronto pozicijų sienų puikuojasi nuotraukos, kuriose užfiksuoti kraupūs sužalojimai, kuriuos patyrė tie, kurie pamiršo saugos taisykles.

Žiūrint pro rankinį periskopą, kitoje pusėje esantis peizažas atrodo postapokaliptinis: išsprogę namai, išsidėstę tarp susisukusių, belapių graikinių riešutmedžių krūmynų. Tik retkarčiais iš malkomis kūrenamos krosnies išpūsti dūmai atskleidžia separatistų buvimo vietas.

Nors kitos pusės kovotojai vietomis yra nutolę ne daugiau kaip už keliasdešimt metrų, Ukrainos kariai prisipažįsta apie juos mažai žinantys. Nemeilė savo priešui yra didelė, nors jie kažkada buvo vieningos šalies piliečiai.

„Tai yra žemiausi visuomenės sluoksniai, kurie negalėjo atsidurti jokioje kitoje profesijoje“, – sakė leitenantė Tatjana Zaritskaja, buvusi darželio auklėtoja, 2014 m. prisijungusi prie karinių pajėgų.

Kitas kuopos vadas, Oleksandras Timoščiukas, tyrinėjo savo priešininkus iš savo įtvirtinimo gamyklos pastato kampe. Jis patikino, kad tris ar keturis kartus per mėnesį, tikriausiai per atlyginimo dieną, „jie suorganizuoja diskoteką“, prisigeria ir pradeda šaudyti į Ukrainos pusę.

Separatistas „prisigeria, išeina į lauką, turbūt, norėdamas nusilengvinti, meta granatą ir grįžta atgal“, – pasakojo jis.

Ukrainos kariuomenė padarė didelę pažangą nuo 2014 m., kai vos nesubyrėjo dėl Rusijos pajėgų žaibiškos teritorijos užgrobimo operacijos, pirmiausia aneksuojant Krymo pusiasalį, o vėliau kurstant separatistų perėmimą Donecko ir Luhansko provincijose.

Nuo to laiko kai Ukrainos kariai kovojo kartu su NATO pajėgomis Afganistane ir Irake bei treniravosi kartu su amerikiečių kariniais instruktoriais.

Jei įvyktų masinė invazija, Ukrainos pajėgos būtų pasiruošusios ją atremti geriau nei bet kada buvo, įsitikinęs Jungtinių pajėgų operacijos, kovojančios su separatistais, vadas generolas Oleksandras Pavliukas. Tačiau net ir to, pripažino jis, nepakaks sulaikyti Rusijos kariuomenės be didelės Vakarų šalių, ypač JAV, pagalbos.

Kai kurie kariniai analitikai teigė, kad, susidūrus su visapusiška galingų jėgų invazija, Ukraina geriausiu atveju sugebėtų organizuotai trauktis. Generolas O.Pavliukas paminėjo daugybę Ukrainos piliečių, turinčių karinės patirties, ir užsiminė, kad konfliktas gali išsivystyti į kažką panašaus į sukilimą, kai ukrainiečiai kvartalas po kvartalo ir namas po namo kovos su rusais.

Tačiau karas atneštų pražūtingų nuostolių.

„Tai žvėris, pajutęs kraujo skonį, – kalbėjo generolas Pavliukas. – Patikėkite manimi, abiejų pusių nuostoliai bus siaubingi – tūkstančiai, dešimtys tūkstančių, šimtai tūkstančių. Jų ir mūsų pusėje.“

Kariams, kuriems pavesta stebėti fronto liniją, ore jaučiami subtilūs, bet apčiuopiami pokyčiai, net jei eilinis žmogus to nepastebėtų.

„Per pastarąjį mėnesį ar pusantro viskas padažnėjo, – sakė kaukėtas ir šalmu prisidengęs karinės žvalgybos vadas, pasidalinęs tik savo vardu – Ilja. – Dažniau apšaudoma ir iš artilerijos, ir iš lengvesnių ginklų. Dronai pradėjo skraidyti dažniau ir jei anksčiau jie nemesdavo bombų, tai dabar jie sugalvojo tam skirtą sistemą.“

Iljos komanda subombarduoto buto vidų pavertė stebėjimo postu fronto linijose netoli Marinkos miesto, 56 kilometrai nuo Avdiivkos. Dalis sienos vis dar dekoruota buvusio savininko rožiniais tapetais, tačiau svetainės langas išdaužtas, o dabar sutvirtintas smėlio maišais ir padengtas žaliu tinkleliu. Šis pranašumas leidžia Iljai ir jo komandai pamatyti platų vaizdą ir analizuoti priešo pozicijas.

„Per daug neišlįsk, gali būti snaiperis, – perspėjo Ilja. – Vos prieš dvi dienas vaikinas buvo pašautas ir neišgyveno.“

Parengta pagal „New York Times“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.