Po Nikaragvos pareiškimo Taivanui lieka tik 14 diplomatinių sąjungininkų, bet Taibėjus šiuo metu stiprina ryšius su daugeliu neoficialių savo draugų Vakaruose, įskaitant Jungtines Valstijas.
Kinija dešimtmečius ragina Taivano diplomatinius sąjungininkus pereiti jos pusėn. Lotynų Amerikoje pastaraisiais metais taip padarė trys valstybės – Panama, Salvadoras ir Dominikos Respublika.
Ketvirtadienį prezidento Danielio Ortegos administracija paskelbė, kad Nikaragva paseks šių šalių pavyzdžiu.
„Kinijos Liaudies Respublika yra vienintelė teisėta vyriausybė, atstovaujanti visai Kinijai, o Taivanas yra neatsiejama Kinijos teritorijos dalis“, – sakė užsienio reikalų ministras Denisas Moncada.
D. Ortegos sūnus Laureano Facundo Ortega Murillo vadovavo Nikaragvos pareigūnų delegacijai, penktadienį Kinijos Tiandzino mieste pasirašiusiai bendrą komunikatą dėl ryšių užmezgimo.
„Tai teisingas pasirinkimas, atitinkantis platesnes tendencijas ir žmonių siekius. Kinija tai labai giria“, – paskelbė kinų Užsienio reikalų ministerija.
Taivano „skausmas“
Taivanas išreiškė „nuoširdų skausmą ir apgailestavimą“, bet taip pat pažadėjo toliau kurti aljansus.
Prezidentė Tsai Ing-wen atmetė Nikaragvos sprendimą. „Kuo didesnę tarptautinę paramą turime, tuo didesnis bus autoritarinių [valstybių] stovyklos spaudimas“, – žurnalistams sakė ji.
Reaguodamos į Nikaragvos žingsnį Jungtinės Valstijos paragino „visas šalis, kurios vertina demokratines institucijas, plėsti bendradarbiavimą su Taivanu“.
Kinija šią salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga. Ji uoliai stengiasi izoliuoti Taivaną tarptautinėje arenoje ir tūžta dėl bet kokių mėginimų traktuoti salą kaip nepriklausomą valstybę.
Kinijos prezidento Xi Jinpingo valdymo metu abiejų šalių santykiai smarkiai pašlijo.
Kinija stiprina diplomatinį, karinį ir ekonominį spaudimą Taivanui nuo 2016 metais įvykusių rinkimų, per kuriuos buvo išrinkta Tsai Ing-wen, jau laikantį salą suverenia, o ne „vienos Kinijos“ dalimi.
Pastaruosius pusantrų metų Kinija vis garsiau žvangina ginklais aplink Taivaną: kinų naikintuvai ir bombonešiai nuolat pažeidinėja salos oro gynybos zoną.
JAV spaudimas
Jaunystėje buvęs aistringas marksistas D. Ortega Nikaragvą valdė 1979–1990 metais. 1985 metais jis jau kartą pasirinko diplomatinį pripažinimą skirti Kinijai, tačiau po penkerių metų jo įpėdinis vėl perėjo į Taivano pusę.
Sugrįžęs į valdžią 2007 metais D. Ortega buvo prezidentu perrinktas keturis kartus, tačiau bėgant laikui darėsi vis labiau diktatoriškas ir nepaisė prezidento kadencijos terminų.
Anksčiau jis išreiškė viltį užmegzti ryšius ir su Kinija, ir su Taivanu, nors Pekinas to netoleruotų.
Pasak sociologo ir ekonomisto Oscaro Rene Vargaso, pakitusį požiūrį galėjo lemti JAV daromas spaudimas ir sankcijos D. Ortegai po pergalės lapkritį vykusiuose rinkimuose, kurios JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino „pantomima“.
Baimindamasis izoliacijos D. Ortega siekia „Kinijos politinės paramos“, sakė O. R .Vargas.
Likusios Taivano sąjungininkės Centrinėje Amerikoje yra Belizas, Gvatemala ir Hondūras. Jis palaiko ryšius su dar keletu šalių, įskaitant Haitį ir Paragvajų.
Hondūras gali tapti kita sąjungininke, kuri išsižadės Taivano, anksčiau šį mėnesį prezidento rinkimus laimėjus kairuoliškų pažiūrų opozicijos kandidatei Xiomara Castro.
Sausio pabaigoje prezidentės pareigas perimsianti X. Castro sakė, kad planuoja pereiti į Kinijos pusę.
Už Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono ribų Taivano diplomatiniai sąjungininkai yra keturios mažos Ramiojo vandenyno salų valstybės, Esvatinis Afrikoje ir Vatikanas.
„Neoficialūs – vertingesni“
Tačiau daugybė galingų Vakarų sąjungininkų ir toliau de facto palaiko diplomatinius santykius su Taibėjumi, o pastaraisiais metais, augant Kinijos invazijos grėsmei, tie santykiai stiprėjo.
Pastaraisiais mėnesiais Taibėjus aktyviai vykdė diplomatinę veiklą. Saloje lankėsi daug delegacijų iš Jungtinių Valstijų ir kelių Europos šalių.
Taivano skaitmeninės ekonomikos ministras ir salos pasiuntinys Vašingtone šiuo metu dalyvauja J. Bideno organizuotame Demokratijos viršūnių susitikime. Šis JAV kvietimas Taivanui labai supykdė Pekiną.
Mažesnės Europos valstybės taip pat sureagavo į JAV raginimą plėsti bendradarbiavimą su Taivanu.
Kinija praėjusį mėnesį oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva, reaguodama į Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymą. Šią savaitę Taivane lankėsi Slovakijos delegacija.
Pasak Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Atlantic Council“ ekspertės Jessicos Drun, Taivano veikiausiai nesukrės dar vienos diplomatinės sąjungininkės praradimas.
„Asmeniškai aš manau, kad Taivano neoficialūs santykiai yra vertingesni už oficialiuosius“, – sakė ji.
Taivano diplomatinius santykius tyrinėjantis Vakarų Kentukio universiteto mokslininkas Timothy S. Richas sakė, kad žmonės neturėtų „pervertinti“ Nikaragvos pasikeitusios politinės pozicijos.
„Taivanas iš esmės ištrynė ribą tarp oficialių ir neoficialių santykių su daugeliu šalių, įskaitant daugumą demokratinių valstybių, tokiu būdu Taivanas praktiškai gauna didžiąją dalį diplomatinių santykių teikiamų privilegijų“, – sakė jis
